Prieš prasidedant šių metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinės asamblėjos eilinei sesijai, keturių sporto federacijų atstovai, susibūrę į dar niekur nepripažintą Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją (LOFA), nutarė ir vėl „šturmuoti“ olimpines aukštumas – reikalauti tam tikrų pokyčių LTOK veikloje.
Šalies lengvosios atletikos, karatė, biatlono ir irklavimo vadovai sporto bendruomenę trečiadienį kvietė imtis išsamaus LTOK veiklos tyrimo ir sukurti aiškius sportininkų rengimui skirtų biudžetinių pinigų skirstymo kriterijus.
Didžiausią dėmesį taip vadinami maištininkai siūlė skirti
LTOK rėmėjai bendrovei „Olifėja“, kuri neva pateko į korupcijos skandalą.
Keturių federacijų atstovai LTOK Generalinei asamblėjai pasiūlė du sprendimus, kurie leistų užtikrinti efektyvų finansavimo skirstymą.
„LTOK, kaip brandi ir geriausių Lietuvos sportininkų rezultatų siekianti organizacija, turėtų pati inicijuoti išsamų vidinį savo ir „Olifėjos“ veiklos tyrimą.
Toks tyrimas iki šiol nė karto nėra atliktas. Išsami vidinė analizė leistų pačiai organizacijai įsivertinti veiklos ir finansų skirstymo efektyvumą, identifikuoti priežastis, dėl kurių Lietuvos sporto bendruomenė galėjo prarasti dešimtis milijonų eurų, bei sėkmingiau veikti ateityje“, – konferencijoje kalbėjo lengvosios atletikos federacijos vadovas ir asociacijos prezidentas Eimantas Skrabulis.
Jo teigimu, LTOK vadovybė kvietimą rengti tokį tyrimą atmetė, tačiau jį galima inicijuoti tuo atveju, jei to pareikalautų 15 LTOK priklausančių federacijų.
„Iš viso LTOK narėmis yra 39-ios federacijos, tad penkiolikos jų reikalavimas vykdyti tyrimą pagal įstatus būtų LTOK įstatymas“, – tikino E.Skrabulis.
Kartu su tyrimu federacijų lyderiai siūlė paskirti nepriklausomą „Olifėjos“ valdybą bei stebėtojų tarybą.
„Dabar „Olifėjos“ vadovai atsiskaito tik akcininkams. Ir tai neteikia jokio pasitikėjimo, nes galbūt „Olifėja“ galėtų dirbti dar geriau ir šalies sportui duotų ne 11, o gal 15 milijonų eurų“, – tikino E.Skrabulis.
Jis taip pat patikino, kad nesijaučia maištininku, nes nori šalies sportui tik gero.
„Nežinau, kodėl mes vadinami maištininkais, – teigė dar parėjusių metų LTOK asamblėjoje finansavimo klausimus kėlęs ir komiteto audito reikalavęs E.Skrabulis. – Kodėl mūsų niekas nevadina federacijų vadovais ar mecenatais?
Mums nepatinka, kad LTOK Generalinė asamblėja vyksta tik formaliai ir niekam nesvarbūs skirstomi pinigai“.
„Po vieną mes turėjome problemų bendraujant su LTOK. Todėl būtina kalbėtis su LTOK visi kartu. Vienas iš mūsų produktų – alternatyvus LTOK biudžetas.
Dabar jame yra daug pridėtinių eilučių. Todėl siūlome naujus federacijų finansavimo kriterijus: turi būti pastovioji rėmimo dalis, kintamoji ir sportininkų stipendijos. Šie siūlymai pateikti visoms federacijoms“, – kalbėjo Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas.
– Galvojate, kad šie siūlymai yra svarbūs ir reikalingi šalies sportui?, – buvo paklaustas LOFA prezidentas E.Skrabulis.
– Turi būti visos sporto bendruomenės diskusija. Mes įsigilinome į „Olifėjos“ veiklą ir supratome, kad ji turi tik tik vieną vadovą ir niekas šios bendrovės rimtai nekontroliuoja.
Bet juk „Olifeja“ tikslas yra olimpinio sporto finansavimas, o dabar priežiūra ir skiriamų rėmimui pinigų srautai palikti tik pačiai bendrovei.
Reikia padaryti tikrąjį bendrovės auditą – ir pamatytume „Olifėjos“ klaidas. Šalies sportui tai tikrai būtų į naudą.
– Kokie skirtumai tarp LTOK finansavimo formulės ir jūsų siūlymo?
– Vyriausybė jau buvo siūliusi finansinių lėšų skirstymo projektą – jis buvo labai aiškus. Visi „Olifeja“ rėmimo pinigai eitų į valstybės biudžetą, o tuomet pagal aiškius kriterijus dalinami federacijoms. Dabar visus pinigus gauna LTOK ir skirsto pagal savo kriterijus, kurie nėra skaidrūs.
– Jūs patenkinti LTOK veikla ir jos prezidente?
– Šiai dienai Daina Gudzinevičiūtė išrinkta demokratiškai, tačiau, kaip teigė šalies Kūno kultūros ir sporto departamentas, būtina rotacija.
