Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) trečiadienį ne tik atsiskaitė prieš savo narius už praėjusius metus, tačiau ir nubraižė 2019-ųjų gaires bei biudžeto skirstymą: Vilniuje pusdienį vyko LTOK Generalinės asamblėjos eilinė sesija.
Tačiau kaip ir praėjusiais metais, šiemet į niekieno nepripažintą organizaciją – Lietuvos olimpinių federacijų asociaciją (LOFA) – susibūrę lengvosios atletikos, karatė, biatlono ir irklavimo federacijų vadovai bandė sukelti šaršalą.
Praėjusiais metais dėl audito išvadų patvirtinimo LTOK privertę surengti neeilinę sesiją, šiemet keturi federacijų vedliai dar prieš susirinkimą išplatino raštus, kuriuose siūlė visiems delegatams pagalvoti apie prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės atstatydinimą iš pareigų dėl jos išrinkimo į Tarptautinį olimpinį komitetą ir visiškai kitą LTOK biudžeto skirstymą sporto organizacijoms.
Tačiau ir šįkart jau juokais LTOK sesijoje „keturiais komunarais“ pakrikštyti lengvosios atletikos federacijos vedlys Eimantas Skrabulis, biatlono federacijos vadovas Arūnas Daugirdas, karatistų organizacijos galva Romualdas Vitkauskas ir irkluotojų svarbiausias asmuo Dainius Pavilonis buvo gerokai žodžiais aptalžyti kolegų federacijų vadovų.
Prieš LTOK Generalinę asamblėją ketvertas reikalavo įtraukti į darbotvarkę klausimą didesnio olimpinio komiteto skaidrumo, pasisavinant bendrovės „Olifėjos“ lėšas.
Be to, ketvertas prašė į sesijos darbotvarkę įtraukti ir devynis papildomus klausimus, susijusius su LTOK veiklos skaidrumu.
„Raginame „Olifėjoje“ įkurti stebėtojų tarybą, valdybą, nes per visą įmonės istoriją viskas priklauso nuo vieno žmogaus.
Nors „Olifėja“ buvo įkurta tam, kad remtų LTOK, tačiau pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos dokumentus, „Olifėja“ apie 1 mln. eurų skyrė kitoms įstaigoms, klubams.
Tai nėra teisinga, nes pagal nuostatus „Olifėjos“ parama turi būti skirta LTOK veiklai. Raginu visus spręsti šią problemą“, – asamblėjoje kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas E.Skrabulis.
D.Gudzinevičiūtė jam atkirto, kad LTOK ir „Olifėjos“ ryšius nagrinėjo ir Seimo nariai, ir teisėsauga, o neradus pažeidimų, tyrimas nebuvo pradėtas.
Taip pat LTOK prezidentė paaiškino, kodėl jos vadovaujama organizacija atsisakė kai kurių Seimo narių pasiūlytų Loterijų įstatymų nuostatų pataisų, pagal kuriuos „Olifėjos“ lėšas pakeistų biudžetinės lėšos.
Mat tai visiškai prieštarautų LTOK politikai, o kai kuriais atvejais –net ir visai Olimpinei chartijai.
„Džiugu, kad Vyriausybė mus suprato. Dabar pateikti įstatymo pakeitimai, kurie įpareigoja nuo tam tikros pajamų sumos atlikti nepriklausomą auditą“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Pabandęs savo tiesas nevykusiai dėstyti biatlono federacijos vadovas A.Daugirdas priekaištus žėrė dėl LTOK biudžeto vykdymo ir tikino, kad olimpinių programų finansavimui skirti 692 tūkst. eurų yra per didelė prabanga.
Tačiau iškart gavo atkirtį – prezidentė D.Gudzinevičiūtė biatlonininkui priminė, kad Olimpinės chartijos nežinojimas yra tik šio vadovo problema, nes ši finansavimo eilutė yra privaloma.
„Mes neprivalome finansuoti federacijų, tačiau olimpinio švietimo klausimas yra įtraukas į Tarptautinio olimpinio komiteto įstatus“, – atkirto D.Gudzinevičiūtė.
O mintis apie neaiškius kriterijus skirstant LTOK lėšas žiemos ir vasaros sporto šakoms ne tik privertė salę juoktis, tačiau ir įvarė patį A.Daugirdą į kampą.
„Kalbate apie lygius kriterijus ir sąlygas vasaros ir žiemos sporto šakoms? Tai gerai, tuomet visiems padarome lygias sąlygas gauti lėšas ir jums teks konkuruoti su vasaros sporto šakomis“, – šmaikščiai po A.Daugirdo priekaištų atsakė LTOK prezidentė.
Nesupratęs savo nevykusios kalbos ir pavyzdžių juokingumo biatlono federacijos vedlys sumurmėjo, kad jo sporto šakai niekaip nepasisektų konkuruoti su krepšiniu ar lengvąja atletika ir apleido tribūną nieko nepešęs.
„Kiek galima siuntinėti kažkokius raštus, kviesti kažkur susitikti, pakalbėti. Jei turite tam tikrų kompromituojančių faktų apie LTOK, tai klokite dabar ir čia, o ne užkulisiuose kažką sakykite“, – neapsikentęs taip vadinamiems maištininkams rėžė beisbolo federacijos vadovas Virmidas Neverauskas.
„Tai kas dabar gaunasi? Tai didžioji dalis visų federacijų vadovų privalėtų atsistatydinti iš LTOK ar kitų organizacijų , jei toks siūlymas būtų prastumtas.
Jis mažų mažiausiai nevykęs“, – dėl D.Gudzinevičiūtės atstatydinimo savo nuomonę iš tribūnos ketvertui rėžė Lietuvos žolės riedulio federacijos vadovas Leonardas Čaikauskas.
Praėjusiais metais LTOK iš „Olifėjos“ ir kitų rėmėjų buvo suformavęs beveik 9 mln. 684 tūkst eurų biudžetą, nors 2018-ųjų pradžioje jis buvo planuotas net 803 tūkst. mažesnis.
Iš visų LTOK lėšų net 5,955 mln. eurų buvo paskirstyta olimpinio sporto finansavimui, o olimpinėms federacijoms atseikėta 1 mln. 268 tūkst. eurų.
Tuo tarpu 2019 metams LTOK planuoja surinkti net 10 mln. 160 tūkst. eurų biudžetą, o „Olifėjos“ indėlis turėtų būti 6,6 mln. eurų.
Daugiausiai pinigų iš federacijų – per 683 tūkst. eurų – atiteks krepšiniui.
Pagal paskirstytą rėmimą antroje vietoje yra lengvoji atletika (509 tūkst.), trečias – irklavimas (476 tūkst.).
„Reikia pasidžiaugti, kad sportui skiriami net 80 procentų, o tik 20 procentų administracijai. Tai labai džiugina. Mūsų noras, kad pinigų būtų daugiau, o rietenų – mažiau“, – kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Jis paaiškino, kodėl krepšiniui atiteko kur kas didesni pinigai iš LTOK.
„Kodėl padidėjo lėšos krepšiniui? Sako, kad mes gausime net 40 procentų daugiau nei praėjusiais metais. Žinote, kitais metais gali atsitikti ir taip, kad tų pinigų mums gali ir neprireikti.
Jei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasaulio čempionate neiškovos teisės žaisti 2020 metų olimpiadoje, tai ir nereikės tų pinigų.
O dabar tos lėšos bus skirtos rinktinės pasirengimui ir dalyvavimui čempionate Kinijoje“, – kalbėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
LTOK lėšų paskirstymas federacijoms (pirmasis dešimtukas):
1. Krepšinis – 683 096 eurų
2. Lengvoji atletika – 509 000
3. Irklavimas – 476 000
4. Baidarių ir kanojų irklavimas -404 500
5. Dviračių sportas – 315 500
6. Plaukimas – 278 000
7. Imtynės – 229 500
8. Šiuolaikinė penkiakovė – 186 000
9. Sunkioji atletika – 159 000
10. Biatlonas – 156 000.
