„Lietuvoje dar būsiu savaitę ir tada jau išvyksiu. Vasario 12-ąją yra oficiali treniruočių stovyklos pradžia. Pirmiausia praeiname testus, medicininius patikrinimus, vyksta susirinkimas, o antrą dieną prasideda treniruotės.
Iki oficialios treniruočių stovyklos pradžios pabūsiu bazėje, kur susitiksiu su visais, galėsiu treniruotis. Atvažiuoji į ten anksčiau tam, kad galėtum apsiprasti prie visko“, – besiruošdamas išvykai atgal į JAV teigė beisbolininkas.
Vasario 23 dieną prasideda ir priešsezoninės rungtynės, kuriose bus galima pilnai parodyti, kiek beisbolininkai patobulėję, kaip ištaisę klaidas ir ko naujo išmokę. Taip įgauti ir didesnį trenerių pasitikėjimą. D.Neverauskas rungtyniauja metiko pozicijoje, kurioje yra milžiniška konkurencija.
„Metikui svarbu turėti ne vieną metimą. Geram metikui reikia valdyti tris, keturis skirtingus metimus, mokėti mesti tiesiai ir kitaip bei su tuo rotuoti.
Su gaudytoju turi susitarti, kaip apgauti atmušėją. Nes būna, kad padarai kažkokį judesį atlikdamas metimą ir išsiduodi. O Kai žaidžia patyrę žaidėjai, tai jie nuskaito, kad, tarkime, Dovydas mes tiesų“, – beisbolininko subtilybes aiškino D.Neverausko tėtis Virmidas, kuris yra Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas.
Daugiausia neaiškumų už Atlanto D.Neverauskui nebe pirmą sezoną ir besiruošiant jam kelia tie patys dalykai. Jis niekada negali žinoti, kada iš pagrindinės „Pirates“ komandos bus išsiųstas į dublerių komandą „Indianapolis Indians“, kurioje jam rungtynių teko sužaisti daugiau, nei pagrindinėje.
26-erių metų lietuvis praėjusiame sezone pateko tarp 25 „Pittsburgh Pirates“ pagrindinės sudėties žaidėjų, kurie pradėjo sezoną, tačiau vėliau prasidėjo šokinėjimas iš vienos komandos į kitą ir iš viso jis MLB lygoje sužaidė tik 25 mačus.
Identiškoje situacijoje jis buvo tiek praeitą, tiek ir ankstesnį sezoną.
Tiesa, žaidimas Indianapolyje beisbolininkui davė atsitiktinę bei iš pirmo žvilgsnio kiek keistoką galimybę susitikti su „Indiana Pacers“ klube NBA lygoje rungtyniaujančiu tautiečiu krepšininku Domantu saboniu.
Kaip šmaikštavo D.Neverauskas, kadangi D.Sabonis jo nežinojo, tai bent šiek tiek pabendrauti buvo galima bei nuotrauką bendrą pasidaryti gavosi.
– Kaip atrodo Lietuva kas kart į ją grįžus?
– Pasikeičia (juokiasi). Tai naujas eismo žiedas, tai vėl kas. Naujų pastatų pridygsta, bet yra ir apleistų. Šiaip labai daug sniego šią žiemą, sninga ir sninga.
– Kiek rungtynių pagrindinėje sudėtyje Pitsburgo komandoje sužaidėte pirmame ir antrame sezonuose?
– Labai panašiai – 24 ar 25 rungtynes. Tik dienų galbūt daugiau praleidau ten praėjusiais metais.
– Rungtynių per sezoną būna daugiau nei šimtas. Ar įmanomą žaidėjui visas jas ir žaisti?
– Metiko pozicijoje, tai nelabai. Dažniausiai metikai galėtų iki 80 rungtynių sužaisti. Bet yra kiti žaidėjai, kurie ir apie 150 sužaidžia.
– Kokios galimybės eiti žaisti į kitas komandas?
– Niekada nežinai, visko gali būti. Pats dažnai tokius dalykus girdi iš kitų žmonių. Bet keitimas ne nuo manęs priklauso. Aš priklausau komandai ir pats nieko negaliu padaryti kol kas. Šiaip daugiau akcentuoju žaidimą ir negalvoju, būsiu iškeistas ar ne.
– O kokia ta dublerių Indianapolio komanda, kurioje teko nemažai laiko praleisti. Ar žiūrovams įdomi?
– Mūsų komanda yra nemažame mieste. O kalbant apie dublerines komandas, tai nedaug yra tokių, kurios dideliuose. Savaime suprantama, kuomet didesnė populiacija, tai ir didesnis susidomėjimas iš žiūrovų.
Aišku, nepalyginsi su pagrindinės lygos komandomis, tačiau vos ne kas kartą po 10 tūkst. žiūrovų Indianapolyje susirenka. Taigi, tai būtų viena iš lankomiausių vietų tarp žiūrovų.
– Socialiniuose tinkluose buvo galima pastebėti, kad turėjote galimybę susipažinti ir su Domantu Saboniu. Tai kaip viskas vyko?
– Netyčia viskas gavosi. Per pusryčius. Valgiau vienoje vietoje per laisvą dieną ir jis, rodos, po treniruotės atėjo pavalgyti.
Domantas, tai manęs visai nežinojo. Aš tik atsisukau ir paklausiau – ar galima bus nusifotografuoti po to. Tokia ir buvo ta pirmoji pažintis su juo. Buvo malonu pakalbėti su juo.
– Ar normali tokia situacija, kad nuskrendi į JAV ir tuomet sužinai, kad nežaisi?
– Jau pripratau. Tai vienas iš žaidybinių elementų, kuriam turi būti pasiruošęs. Visada turime su pagrindiniais treneriais ir komandos vadovais susitikimus, kalbamės su jais, aiškinamės, ko tikimės iš kito sezono ir panašiai.
Dažnai kalbamės, koks mano vaidmuo gali būti kitą sezoną ir panašiai. Bet nebūna daug laiko, ką patobulinti sezono metu. O tam tikri dalykai būna blogi – kai laikau pirštinę ir panašiai, pats metimas.
– O prieš pasirengimo stovyklą aišku, kiek konkurentų yra būtent į norimą poziciją?
– Tikslaus skaičiaus nežinau, bet tikrai žinau, kad konkurentų bus. Mūsų yra daug ir mes lengvai pakeičiami. Dažniausiai apie 7-8 pirmoje komandoje. Manau, kad konkurentų bus apie penkiolika. Dažnai pavasarį per stovyklą pasikviečia išbandyti naujų žaidėjų.
Šiaip priešsezoninėse rungtynėse būna jau aišku, kurį kėlinį mėtysi ir panašiai. Bet įtraukimas į startinę sudėtį būna labai teigiamas dalykas.
– Panašu, kad sutartis su „Pirates“ baigia galioti po šio sezono?
– Ne visiškai. Iš tiesų yra tokia situacija – mane gali šiais metais dar mėtyti pirmyn ir atgal į antrinę komandą.
Bet jeigu taip bus, tai kitais metais, kai grįšiu pas juos, jau nebegalės manęs mesti į antrinę komandą.
Liks du variantai – arba aš pateksiu į pagrindinę komandą, arba mane išmes iš sąrašų. Tada galės kitos komandos pasiimti.
Taisyklės labai painios. Per pastaruosius porą metų pats nemažai sužinojau. Kalbiesi su visais žaidėjais, kokios pas juos sąlygos ir mokaisi.
– Kadangi lietuviška pavardė sunkiai ištariama, kaip jus vadina komandos draugai, treneriai?
– Komandos draugai vadina „Never“, nes tokios pirmos penkios pavardės raidės. O komentatoriai būna įvairiai pavadina. Kaip jau išspaudžia, tai taip.
Jeigu pavyksta ištarti pavardę, jie nenaudoja raidės u. Tai bet kokiu atveju keistai gaunasi.
