Pasak „vilkų“ vadybininko Luko Alijošiaus, Lietuva buvo paskutinė šalis Europoje, kuri neturėjo amerikietiško futbolo komandos. 2016-ųjų kovą entuziastų grupelė susitiko ir pabandė, pasak vadybininko, „pasžaisti, pasimėtyti, pasimokyti taisyklių.“
„Pirmajame susitikime susirinko apie 40-50 žmonių. Net ir dabar po pustrečių metų yra žmonių, kurie dar nuo tos pirmos treniruotės dar žaidžia komandoje“, – sporto laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ teigė L. Alijošius.
Amerikietiško futbolo entuziasto teigimu, bandoma viską daryti, kad ta komanda judėtų į priekį: „Mūsų valdyba labai prisideda prie paties sporto garsinimo, komandos garsinimo. Dedame daug pastangų į viešinimą, kad kuo daugiau žmonių sužinotų. Stengiamės visas rungtynes, renginius palaikyti aukštame lygyje.“
Vienas iš komandos jaunųjų talentų – dvyliktokas Pijus Kasteckas. Jis sportuoti pradėjo nuo krepšinio – žaidė ir Lietuvos mokyklų žaidynėse už savo mokyklos rinktinę, taip pat pasivaržo ir kitose sporto šakose.
„Kartais futbole pastoviu vartuose. Kadangi tenka gaudyti kamuolį – kaip ir pagal mano gaudytojo poziciją amerikietiškame futbole. Užsiiminėju ir kitomis sporto šakomis, pvz. tinklinį pažaidžiu už mokyklos rinktinę“, – kalbėjo P. Kasteckas.
Visgi su laiku, pasak Pijaus, krepšinis atsibodo, norėjosi kažko naujo. Išbandyti amerikietišką futbolą jį įkvėpė šį sportą JAV pažaidęs brolis Paulius.
„Brolis išvažiavo į JAV dešimtoje klasėje, pradėjo žaisti. Pradėjau ir aš domėtis. Sužinojau, kad Lietuvoje yra klubas. Abejojau, nes sporto šaka atrodė rimta. Tačiau nuėjau, pabandžiau ir labai patiko. Dabar jau antrus metus sportuoju“, – sakė vaikinas.
Jo teigimu, amerikietiškas futbolas patiko, nes yra universalus. „Į jį gali ateiti įvairiausi žmonės: dideli ir maži, stambūs ir sukūdę. Pats prieš eidamas buvau kūdas, greitas ir stiprus ir mačiau save tam tikrose pozicijose“, – aiškino Pijus Kasteckas.
„Pijus labai greitai įsirašė į lyderių gretas. Nuo pirmų treniruočių jis parodė geras rankas – kas yra gaudytojui svarbu – gerą greitį. Jo brolis žaidžia Amerikoje, todėl turėjo tam tikrų pagrindų, ir tai padėjo jam įsilieti į žaidimą, komandos formatą, – komandos narį gyrė L. Alijošius – Pijaus tobulėjimas, noras visuomet išgauti maksimumą iš savęs, bandymas siekti dar daugiau, nepasitenkinti tik tuo, ką jau turi, labai įkvepia visą komandą. Toks žmogus tikrai reikalingas kiekvienoje komandoje. Labai smagu, kad mes būtent jį turime.“
Pijus Kasteckas neigia, kad amerikietiškas futbolas – mušeikų žaidimas, kuriame tik stumdomasi: „Visi laikosi tos etiketės, kad tai šiurkštus sportas, kuriame visi daužosi. Tačiau tai nėra toks sportas. Visi susipranta, kai kurie patys susidomi pabandyti. Būna, kad ateina pabando – ne visiems tinka – bet susipranta, kad tikrai nėra toks šiurkštus sportas.“
Pasak jauno sportininko, amerikietiško futbolo aikštėje prireikia ne tik fizinės jėgos ir vikrumo, bet ir nemažai mąstymo: „Turime daug strategijų, brėžinių, pagal kuriuos turėtume žaisti. Žaidėjai rungtynių metu turi priimti daug staigių sprendimų. Tai ir taktikos žaidimas.“
P. Kasteckas pripažįsta, kad anksčiau amerikietišką futbolą žiūrėdavo per televiziją ir naktimis – tiesioginės transliacijos iš JAV kartais vyksta vėlyvu metu ar paryčiais. Tačiau tokio įpročio paskutiniu metu atsisakė – artėjant egzaminams jis susikoncentravo į mokslus.
Vaikino svajonė – ateityje pačiam parungtyniauti JAV. Gerą pavyzdį Pijus jau turi – brolis Paulius Kasteckas žaidžia studentų lygoje, Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA) antrajame divizione.
Visgi Pijus neslepia, kad iki profesionalų lygmens „geležiniams vilkams“ dar daug trūksta.
„Kol kas mes dar nepasiekę tokio lygio, kad gautume stipendijas ar kažką panašaus JAV. Kol kas apie tai svajoju, gal pasiseks, – teigė Pijus Kasteckas – Geriausias patarimas, kurį dažnai girdžiu: reikia sunkiai dirbti. Tai galioja visur. Sunkiai dirbant manau gali daug ką pasiekti.“
