Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) metų pradžioje suraikė 2019-ųjų sporto pinigų pyragą, suskirstęs visas šalies sporto organizacijas į tris aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo grupes: strategines sporto šakas, olimpines sporto šakas ir kitas sporto šakas. Be to, valstybė atskira grupe finansuoja šiemet Paralimpinio, regos, klausos ar judėjimo organizacijas.
Iš viso nacionalinių sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų programoms įgyvendinti šiemet skirta 6 mln. 889 999 tūkst. eurų. Palyginus su 2018-siais, sportui atsirado papildomai 559 999 eurų.
„Tiesiog perskaičiavome turimus pinigus, suradome rezervų, pamatėme, kur gali būti nepanaudotos lėšos ir tuos visus pinigus sudėjome į aukšto meistriškumo finansavimo eilutę“, – tikino Kūno kultūros ir sporto departamento direktorės pareigas einanti Kornelija Tiesnesytė.
Nukraujavo krepšinis
Keturiolikos strateginių sporto šakų grupė šiems metams išsidalino daugiau kaip 3 mln. 796 tūkstančius eurų ir labiausiai per praėjusius metus biudžetas sumenko Lietuvos krepšinio federacijai (LKF).
Didelių pasiekimų jau ne vienerius metus tarptautinėje arenoje nerodantis krepšinis nuo 2017 metų prarado jau apie 118 tūkstančių eurų biudžetinių lėšų.
Šiais metais Arvydas Sabonis su kompanija yra priversti susitaikyti su 80 tūkst. eurų mažesniu biudžetu nei pernai – gaus tik kiek daugiau nei 670 tūkst. eurų. Tiesa, tai didžiausi pinigai, skirti vienai federacijai.
„Įdomiai sudėlioti kriterijai, kurie strateginėms sporto šakoms yra labai aukšti ir patekti tarp tų sporto šakų yra labai sudėtinga. Juk strateginių sporto šakų yra vos 14 ir jų finansavimas privalo būti išskirtinis.
Bet stebint bendrą finansavimą tai neatsispindi. Viliamės, kad šis požiūris ateityje keisis ir tai liks ne tik pavadinime, bet ir skiriamose lėšose“, – kalbėjo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius-direktorius Mindaugas Špokas.
Jis patikino, kad būtina mąstyti apie kitą komandinių sporto šakų finansavimo formulę ir krepšinis yra pasirengęs tą „lygtį“ atrasti.
„Esame nustebę dėl susiklosčiusios situacijos. Nors bendras šalies sporto biudžetas didėja, gaunamas finansavimas krepšinio federacijai antrus metus iš eilės mažėja.
Šiuo metu tokia skaičiavimo sistema yra nedėkinga žaidybinėms sporto šakoms – futbolui, krepšiniui, rankiniui, regbiui ir kitoms, nes už dalyvavimą pasaulio ar Europos čempionatų atrankoje nėra skiriami taškai, nors rezultatai atrankoje ir labai geri.
Pasižiūrėkite: vyrų rinktinė šiuo metu atrankoje į planetos pirmenybes yra iškovojusi devynias pergales ir patyrusi vos vieną pralaimėjimą.
Manome, kad žaidybinėms sporto šakoms turėtų būti taikomas kitas skaičiavimo koeficientas, atsižvelgiant į tai, kas kiek metų vykdomi Europos ar pasaulio čempionatai.
Juk krepšinio ir futbolo Europos ar pasaulio svarbiausi renginiai vyksta kas ketverius metus, o kai kurios kitos sporto šakos čempionatus vykdo kasmet arba kas dvejus metus.
Lietuvos krepšinio federacija yra pasiruošusi bendradarbiauti tobulinant strateginių sporto šakų kriterijus, kuriais remiantis yra skirstomas finansavimas sporto šakoms“, – kalbėjo M. Špokas.
Lengvaatlečiai nesidžiaugia
Skausmingi 2019-ieji bus ir buriuotojams, kurie, palyginus su praėjusiais metais, neteko daugiau kaip pusės savo pinigų – vietoj turėtų 107 tūkst. privalės verstis su 64 tūkstančiais.
Strateginių sporto šakų grupėje sumenko valstybės parama dziudo, greitojo čiuožimo trumpuoju taku ir sunkiosios atletikos federacijoms.
Tačiau kitąmet kur kas turtingiau gyvens šalies lengvoji atletika, dviračių sportas, irklavimas, baidarių ir kanojų atstovai, imtynininkai ir plaukikai.
Rekordininkais reikėtų laikyti lengvaatlečius, kurių biudžetas palyginus su praėjusiais metais padidėjo 115 tūkstančių eurų.
„Taip nėra, kaip atrodo. Anksčiau mes dar lėšų gaudavome ir iš sporto rėmimo fondo. Tad sudėjus praėjusių metų pinigus iš KKSD ir fondo, šiemet realiai mes turime sumą, kuri yra didesnė vos 10 tūkst. eurų.
Ir tai yra lašas jūroje – mes turime labai daug sportininkų, tenka finansuoti daug atletų. Palyginkite kad ir šalies čempionatą – kiek visko reikia padaryti – pasižiūrėkite, kiek varžybose dalyvauja lengvaatlečių, o kiek savo čempionatuose kitų sporto šakų atstovu.
Čia ne krepšinis, kurio sportininkus treniruoja klubai ir būtent privačios komandos tą parengimo naštą neša“, – kalbėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Antroje vietoje pagal papildomus pinigus šiemet strateginių sporto šakų grupėje žengia 93 tūkstančiais daugiau gavę irkluotojai, treti – daugiau kaip 80 tūkst. eurų papildomai gavę dviratininkai, ketvirti – 57 tūkst. eurų daugiau gavę plaukikai.
„Pastaruosius dešimt metų buvo ne itin vykusi praktika – dėl finansavimo trūkumo, aukšto meistriškumo programos dalinai buvo finansuojamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš sporto rėmimo fondo, tačiau šįkart aiškiai sudėlioti taškai ir iš minėto fondo pinigai bus skiriami tik programoms, susijusioms su fiziniu aktyvumu – aukšto meistriškumo programos arba paprasčiau federacijų veikla fondo lėšomis nebus finansuojamos“, – tikino KKSD vadovė.
Sočiam futbolui – trupiniai
Olimpinėms sporto šakų atstovams, kurie nepateko į strateginių sporto šakų ratą, šiemet teko pasidalinti daugiau kaip 1 mln. 307 tūkst. eurų, o į jas pretendavo 23 šalies federacijos ir organizacijos.
Ir vėl, kaip ir visus praėjusius metus, liūdino futbolo situaciją – tragiškai pasirodę futbolininkai surinko tiek mažai įskaitinių taškų, kurie virsta eurais, kad vos „sukrapštė“ 2019-siems 66 tūkst. eurų biudžetą. Tai 23 tūkst. eurų mažesnis biudžetas nei 2018 metais.
Tiesa, FIFA remiama Lietuvos futbolo federacija gali būti rami – prieš dvejus metus ji viena turėjo tokį savo biudžetą, kuris buvo didesnis už visą šalies sporto finansavimą – 9 mln. eurų.
Praėjusiais metais jis sumažėjo iki 5 mln., tačiau ir tai yra rekordas, tad 66 tūkst. eurų finansavimą futbolininkai galėtų skirti net ir labdarai. Tiesa, už juos vis tiek tektų atsiskaityti su valstybe.
Krokodilo ašaromis verkia ir šalies teniso sąjunga, kurios finansavimas sumenko 28 tūkst. eurų ir dabar yra tik 25 tūkstančiai.
Iš viso keliais tūkstančiais eurų sumažėjo dešimties sporto organizacijų finansavimas.
Geriausiai 2019-siais iš olimpinių sporto šakų gyvens biatlonininkai, kurie papildomai gaus 55 tūkst. eurų.
Neolimpiniai lyderiai – karatistai ir orientacininkai
Likusios 25 sporto šakos, kurios turi KKSD pripažinimą, šiemet išsidalino 994 tūkst. eurų. Tiesa, jų turėjo būti septyniomis daugiau, tačiau nesilaikius visų valstybės biudžeto lėšų skyrimo reikalavimų, be finansavimo liko alpinizmo asociacija, bušido, rankų lenkimo, sofbolo, sportinės žūklės, ušu ir virvės traukimo federacijos.
Daugiausiai šiais metais valstybė savo lėšų atseikėjo Lietuvos aeroklubui, kiokušin karatė ir orientaacinio sporto atstovams.
Jei dešimt techninių sporto šakų organizacijas vienijantis aeroklubas privalo pasidalinti 164 tūkst. eurų, tai orientacininkai savo veiklai gavo 151 tūkst. eurų, o karatistai – 140 tūkst. eurų. Tačiau kiokušin karatė federacija galima laikyti lydere, nes per metus jos biudžetas padidėjo 23 tūkstančiais, o orientacininkų – 21 tūkst. eurų.
„Situacija su šia grupe gan įdomi – finansavimo negavusių septynių federacijų federacijų galimi pinigai buvo padalinti likusioms, tad, tam tikra prasme, tie nelaimėliai prisidėjo prie kitų sporto šakų gerovės.
Na, o dėl tų lėšų orientacininkams ir karatistams, tai viskas labai paprasta – federacijos turi tūkstančius sportininkų, jie dalyvauja įvairaus rango turnyruose, laimi.
Yra taip vadinama taškų skaičiavimo formulė ir federacijos surinko daugiausiai, todėl ir lėšų gavo žymiai daugiau nei kiti“, – tikino KKSD vadovė K.Tiesnesytė.
Strateginės sporto šakos (sporto šaka, 2019 metais skirti tūkst. eurų, 2018 m. skirti pinigai, 2017 m. skirti pinigai)
1.Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija 368 119 (341, 446)
2. Lietuvos bokso federacija 133 707 (110, 141)
3. Lietuvos buriuotojų sąjunga 64 674 (107, 139)
4. Lietuvos dviračių sporto federacija 270 380 (191, 333)
5. Lietuvos dziudo federacija 86 604 (94, 126)
6. Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija 27 176 (69, 70)
7. Lietuvos imtynių federacija 167 142 (143, 231)
8. Lietuvos irklavimo federacija 603 950 (510, 583)
9. Lietuvos krepšinio federacija 670 151 (760, 788)
10. Lietuvos lengvosios atletikos federacija 517 283 (412, 397)
11. Lietuvos plaukimo federacija 600 998 (543, 539)
12. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija 107 048 (124, 161)
13. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija 135 488 (132, 346)
14. Lietuvos tekwondo federacija 43 656 (43, 67)
VISO: 3 796 376
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos sporto šakos
15. Asociacija „Hockey Lietuva“ 141 309 (131, 111)
16. Lietuvos badmintono federacija 23 872 (29, 28)
17. Lietuvos beisbolo asociacija (beisbolo disciplinai) 59 004 (55, 56)
18. Lietuvos biatlono federacija 142 837 (87, 173)
19. Lietuvos čiuožimo federacija 39 504 (52, 34)
20. Lietuvos fechtavimo federacija 8 085 (11, 15)
21. Lietuvos futbolo federacija 66 838 (89, 55)
22. Lietuvos gimnastikos federacija 90 071 (96, 155)
23. Lietuvos golfo federacija 3 355 (3, 1)
24. Lietuvos kerlingo asociacija 5 589 (56, 20)
25. Lietuvos laipiojimo sporto federacija 3 415 (-,-)
26. Lietuvos lankininkų federacija 19 635 (11, 15)
27. Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija 58 795 (28, 62)
28. Lietuvos rankinio federacija 127 727 (134, 173)
29. Lietuvos regbio federacija 111 815 (111, 73)
30. Lietuvos stalo teniso asociacija 49 622 (52, 64)
31. Lietuvos šaudymo sporto sąjunga 43 029 (47, 55)
32. Lietuvos teniso sąjunga 24 510 (52, 37)
33. Lietuvos tinklinio federacija 59 253 (56, 115)
34. Lietuvos triatlono federacija 10 740 (16, 7)
35. Lietuvos vandensvydžio sporto federacija 45 510 (28, 30)
36. Lietuvos žirginio sporto federacija 12 597 (12, 10)
37. Lietuvos žolės riedulio federacija 110 345 (111, 84)
VISO: 1 307 759
Kitos sporto šakos
38. Lietuvos aeroklubas 164 800 (172, 228)
39. Lietuvos automobilių sporto federacija 52 475 (41, 66)
40. Lietuvos biliardo federacija 4 308 (5, 5)
41. Lietuvos boulingo federacija 5 960 (5,4)
42. Lietuvos jėgos trikovės federacija 21 265 (17, 13)
43. Lietuvos kendo asociacija 2 383 (2,1)
44. Lietuvos kikboksingo federacija 5 280 (15, 29)
45. Lietuvos kiokušin karate federacija 140 000 (117, 74)
46. Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija 1 446 (1, 8)
47. Lietuvos kudo sporto federacija 1 077 (1,1)
48. Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija 67 000 (48, 32)
49. Lietuvos motociklų sporto federacija 24 269 (17, 32)
50. Lietuvos motorlaivių federacija 15 562 (22, 55)
51. Lietuvos muaythai federacija 6 898 (6, 11)
52. Lietuvos orientavimosi sporto federacija 151 683 (130, 76)
53. Lietuvos povandeninio sporto federacija 13 719 (10, 7)
54. Lietuvos pulo federacija 6 219 (5,4)
55. Lietuvos sambo federacija 39 692 (40, 29)
56. Lietuvos skvošo asociacija 773 (1, 1)
57. Lietuvos sportinių šokių federacija 99 312 (93, 90)
58. Lietuvos šachmatų federacija 27 664 (23, 36)
59. Lietuvos šachmatų kompozitorių sąjunga 18 783 (13, 9)
60. Lietuvos šaškių federacija 73 108 (60, 36)
61. Lietuvos tautinių imtynių federacija (pankrationo ir imtynių už diržų disciplinoms) 18 502 (22, 22)
62. Lietuvos universalios kovos federacija 30 360 (29, 31)
63. Lietuvos vandens slidininkų sąjunga 1 645 (4, 5)
VISO: 994 183
Paralimpinis, regos, klausos ar judėjimo organizacijos
64. Lietuvos aklųjų sporto federacija 149 850 (93, -)
65. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas 364 150 (258, -)
66. Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija 119 550 (90, -)
67. Lietuvos paralimpinis komitetas 76 600 (74, -)
68. Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas 75 180 (-,-)
VISO: 785 330
IŠ VISO 2019-SIAIS SKIRTA LĖŠŲ SPORTUI: 6 889 999
