Rygoje gimęs didmeistris mirė sulaukęs 55-erių – 1992-ųjų birželį, palikdamas istorijai daugybę puikių šachmatų kombinacijų, kurias padaryti mokėjo tiktai jis.
M.Talis žaidė taip, kaip niekas kitas ir niekada šachmatų istorijoje. Kai kas laiko tai genialumu, kai kas – avantiūrizmu. Bet apie jokį kitą tų laikų šachmatininką nebuvo kalbama tiek daug, raško championat.com. Jis buvo žmonių čempionas.
Kometos skrydis
M.Talio genialumas pasireiškė ankstyvoje vaikystėje. Jis išmoko skaityti būdamas trejų, penkerių mintinai daugino triženklius skaičius, o lankyti mokyklą pradėjo iškart nuo trečiosios klasės.
Gali būti, kai tai buvo kūdikystėje persirgto meningito pasekmė. Ida Tal, būsimojo didmeistrio mama, prisipažino, kad tada gydytojai jai pasakė: jei berniukas išgyvens, jo laukia didelė ateitis.
M.Talio tėvas pagal pasą buvo mamos antrosios eilės pusbrolis Nechemijus Talis, o biologinis tėvas – „dėdė Robertas“, kuris buvo tolimas Nechemijaus giminaitis.
Ar ši aplinkybė, ar paskutinėmis nėštumo dienomis mamos patirtas šokas nuo visiškai šalia prismukusios žiurkės lėmė, kad Michailas gimė su fiziniu trūkumu – ant jo dešiniosios rankos buvo tik trys pirštai.
Paskui paaiškėjo, kad vaikas nuo pat gimimo sirgo ir sunkia inkstų liga.
Žaisti šachmatais Michailas išmoko sulaukęs septynerių, bet tik 10-metis pradėjo lankyti šachmatų būrelį Rygos pionierių rūmuose.
19-os metų M.Talis tapo SSRS čempionu, pranokęs daug pripažintų žvaigždžių. Ši pergalė garantavo jam tarptautinio didmeistrio vardą.
Nuo tada M.Talis laimėjo beveik visus didžiuosius turnyrus, kuriuose dalyvavo, įskaitant ir pretendentų turnyrą Jugoslavijoje 1959-aisiais – taip jis gavo teisę kovoti dėl pasaulio čempiono titulo su kitu SSRS atstovu Michailu Botviniku, kuris buvo laikomas tiru šachmatų patriarchu.
Rekordas ketvirčiui amžiaus
Ši dvikova vyko Maskvoje 1960-ųjų kovą-gegužę. Iracionalusis šachmatininkas, nepripažinęs jokių žaidimo dėsnių, metė iššūkį tam, kuris tuo dėsniu ir sukūrė. Pozicinio žaidimo ir gilios analizės meistras prieš varžovą, kuris aukojo figūras į kairę dešinę ir laimėdavo, rodės, visiškai avantiūriškais veiksmais.
M.Talis įveikė M.Botviniką savo stiliumi. Beje, vienas pajėgiausių dabarties šachmatininkų Sergejus Kariakinas pasakė, kad M.Talis – paskutinis šachmatininkas, kurios stilius ir braižas buvo lengvai atpažįstami, o buvęs pasaulio čempionas Vladimiras Kramnikas pavadino didmeistrį iš Rygos ateiviu iš kitos planetos.
M.Botvinikas, atsidurdavęs laimėtinose situacijose, negalėjo surasti reikiamų variantų. Jo gebėjimo prisitaikyti prie bet kurio priešininko manieros šįkart nepakako. Neįtikėtini figūrų paaukojimai, kuriuos darė M.Talis, šiam nešė pergalę.
Šiuolaikinė kompiuterinė analizė rodo, kad M.Talio atlikti aukojimai nebuvo teisingi ir akivaizdžiai pralaimėtini, bet varžovai – ir konkrečiai M.Botvinikas – nieko negalėjo padaryti.
Galbūt įtakos turėjo ir tai, kad prieš šią dvikovą varžovai tarpusavyje nebuvo sužaidę nė vienos partijos.
Didmeistris Viktoras Korčnojus, pavyzdžiui, tvirtino, jog M.Talis pasižymėjo gebėjimu hipnotizuoti – jo žvilgsnis vėrė kiaurai.
Tik dėl savo aukščiausio meistriškumo M.Botvinikui pavyko iki minimumo sumažinti atsilikimą mačo dėl titulo pirmojoje pusėje, bet galiausiai jis buvo sutriuškintas.
M.Talis tapo pasaulio čempionu būdamas 23-ejų. Tik praėjus ketvirčiui amžiaus šį rekordą pagerino Garis Kasparovas, 22-ejų pranokęs Anatolijų Karpovą.
Pergale prieš M.Botviniką M.Talis pelnė ne tik šachmatų karūną, bet ir žmonių čempiono vardą – o tai daug svarbiau.
M.Talis tapo tikra žvaigžde ir visą gyvenimą išliko labiausiai atpažįstamu šachmatininku.
Planetos čempionu jis išbuvo lygiai metus. Revanšo mačui puikiai pasiruošęs M.Botvinikas užspeitė M.Talį į pozicijas, kuriose iracionalumas jau nebegalėjo padėti.
Be to, M.Talis sutiko stoti į kovą nepaisydamas paaštrėjusios inkstų ligos, nors tokioje būklėje jam žaisti draudė gydytojai. Ir netgi SSRS sporto valdininkai būtų sutikę atidėti dvikovą, jei rygietis būtų to paprašęs.
Bet M.Talis, kaip pasakojo jo treneris Aleksandras Koblencas, pareiškė, kad „šitą seną pirdžių aš ir leisgyvis pritrėkšiu“.
Tiesa, pats M.Talis nei patvirtino, nei paneigė tokių savo žodžių.
Faktas tas, kad revanšo mačui su M.Botviniku M.Talis nebuvo pasiruošęs. Patriarchas išardė čempioną į smulkias detales.
„Pataisymais – tikėti!“
Praradęs titulą M.Talis keliskart dalyvavo pretendentų cikluose, bet daugiau nė karto negavo teisės sužaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo.
Jis gyveno bohemiškai, buvo tris kartu oficialiai vedęs, turėjo daugybę gerbėjų.
1960-ųjų pabaigoje M.Taliui buvo uždrausta iš SSRS išvykti į užsienį. Didmeistriui griežtai pasakė, kad jis susitvarkytų su savo moterimis.
Į tai genialusis šachmatininkas atsakė, kad tai jo asmeninis reikalas, o ne komunistų partijos.
1970-aisiais Tbilisyje M.Taliui buvo pašalintas inkstas. Anuomet tokių operacijų sėkmės tikimybė buvo menka ir žurnalas „SSRS šachmatai“ parengė nekrologą M.Taliui.
Kai pasaulio eksčempionas atsigavo ir vėl pradėjo žaisti, kažkuris žurnalo bendradarbis jam parodė iš anksto parengtą nekrologą.
M.Talis šį incidentą pavertė pokštu pastebėdamas, jog jis, tikriausiai, vienintelis žmogus pasaulyje, kuris perskaitė savo nekrologą ir netgi jį pataisė.
„Turbūt turėčiau prie šio teksto prirašyti direktyvą „Pataisymais – tikėti!“, – tada juokavo didmeistris.
Dėl nuolat persekiojančių skausmų garsusis šachmatininkas ėmė vartoti morfijų – tik jo pagalba galėjo jaustis žmogumi.
Kai gavę nurodymą „iš aukščiau“ medikai liovėsi M.Taliui skirti injekcijas, jis narkotikus pakeitė alkoholiu.
Kuo toliau, tuo daugiau M.Talis gėrė – netgi turnyruose. Apie jo aistrą konjakui ir degtinei sklandė sąmojai ir legendos.
M.Talis žaidė šachmatais iki pat mirties. Klasikiniuose turnyruose jis nedemonstravo aukštų rezultatų ir sykį po nesėkmingo pasirodymo sukūrė eipgramą, kuri rusiškai skambėjo taip: „Седьмое место занял Таль. Не может быть! Фамилья та ль?“ („Septintąją vietą užėmė M.Talis. Negali būti! Ar pavardė tikrai ta?“).
Bet žaidžiant greitaisiais šachmatais didmeistris buvo nepakartojamas – jo genialumas niekur nedingo.
1988-aisiais M.Talis tapo pirmuoju greitųjų šachmatų pasaulio čempionu – tiesa, tada šis turnyras neturėjo oficialaus statuso.
O savo gyvenimo paskutiniame turnyre – taip pat greitaisiais šachmatais – jis dalyvavo likus savaitei iki mirties, laimėdamas vieną partiją prieš G.Kasparovą.
M.Talis gyveno taip, kaip žaidė: kažką aukodamas, kažką laimėdamas. Svarbiausios jo pergalės – vaikai Georgijus ir Žana bei dar gyvame esant užsitarnautas genijaus vardas.
