Per 2018 metų laureatų apdovanojimų renginį ketvirtadienį Vilniuje ryškiausios emocijos plūstelėjo pačioje ceremonijos pabaigoje.
Metų sportininkais išrinkti atletai šypsojosi ir dėkojo savo treneriams, šeimoms ir kitiems pagalbininkams, bet daugeliu atvejų tai buvo tarsi savaime suprantama ceremonijos detalė.
Bet A.Skujytės apdovanojimas suvirpino širdis. Net ir medalį jai įteikusi olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė tarstelėjo, kad pati taip nesigraudino stovėdama ant aukščiausios pakylos.
O po jausmingos kalbos salėje nuskambėjo šalies himnas, kurį giedojo operos žvaigždė Nomeda Kazlaus. 39 metų A.Skujytė gavo bronzą, tačiau galėjo pasijusti tikra čempione.
2012 metais Londono žaidynėse A.Skujytė septynkovės rungtyje užėmė 5-ąją vietą, tačiau dėl dopingo vartojimo iš pradžių buvo diskvalifikuota ukrainietė Liudmyla Josypenko (4-oji vieta), o paskui ir rusė Tatjana Černova (3-ioji vieta).
Svajojo išgirsti himną
„Buvau susiplanavusi scenarijų, kad mažiau verkčiau ant scenos, tačiau neatlaikiau – jaučiausi neįtikėtinai“, – po šventinio renginio kalbėjo dabar jau dviejų olimpinių medalių savininkė A.Skujytė.
2004 metais Atėnuose sidabrą pelniusi sportininkė tarsi paneigė mitą, kad medalio įteikimas po kurio laiko nėra toks emocingas kaip stadione.
„Po Atėnų olimpiados svajojau, kad kada nors kitoje olimpiadoje man laikant medalį nuskambėtų Lietuvos himnas. Dabar ši svajonė išsipildė“, – susigraudinusi kalbėjo olimpinė prizininkė.
Gavusi medalį A.Skujytė nusistebėjo, kad jis kur kas sunkesnis nei 2004-ųjų trofėjus.
„Gal čia tiek daug bronzos sudėta, – kalbėjo A.Skujytė. – Bet nenorėčiau lyginti Atėnų ir Londono žaidynių medalių. Neverta. Tai visiškai skirtingos istorijos.
Bet aš visada tikėjau, kad žmogui būtina pereiti tai, ką jis privalo pereiti. Ir iš tos istorijos turi ką nors gauti, kad liktum žmogumi.
Aš tas pamokas išmokau: mane kažkas suformavo kiek kitokią, kad galėčiau visa tai pereiti.“
Tapo sėkmingiausia olimpiada
A.Skujytės apdovanojimui abejingas neliko Metų sportininku antrąkart išrinktas disko metikas Andrius Gudžius.
„Man teko dalyvauti vienose olimpinėse žaidynėse, mačiau ten tvyrančią atmosferą. Labai skaudu netekti medalio dėl varžovų sukčiavimo, nes atiduodi visą save. Ir kai už tą darbą pagaliau gauni apdovanojimą po šešerių metų, tai sukelia daug jausmų.
Mano nuomone, Austra ant scenos laikėsi daug geriau, nei visiems atrodė.
Man be galo smagu, kad Austra antrąkart tapo prizininke ir Lietuva turi įskaitinį olimpinį medalį“, – sakė A.Gudžius.
Tad dabar Londono olimpiados medalių lentelėje Lietuva turi 6 medalius: du aukso (plaukikė Rūta Meilutytė ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė), 1 sidabro (kanojininkas Jevgenijus Šuklinas) ir tris bronzos (imtynininkas Aleksandras Kazakevičius, boksininkas Evaldas Petrauskas ir A.Skujytė).
Taigi Londono žaidynės tapo absoliučiai sėkmingiausios Lietuvai per visą istoriją (2000 m. Sidnėjuje ir 2008 m. Pekine buvo iškovota po 5 medalius).
Rusė medalio negrąžino
Kodėl prireikė net 6 metų, kad A.Skujytė gautų savo medalį?
L.Josypenka buvo diskvalifikuota dar 2013 metais, o 2016 metais Tarptautinis olimpinis komitetas tokią bausmę skyrė ir T.Černovai, tačiau rusai pateikė apeliaciją ir negrąžino medalio. Lietuvei buvo įteiktas naujas apdovanojimas.
„Jausmas pagaliau gauti medalį labai smagus, – per oficialų įteikimą kalbėjo A.Skujytė. – Daugiausia laukimo buvo, kai trečiosios vietos laimėtoja pradėjo bylinėtis teismuose. Tada buvo smalsu, kaip ši istorija baigsis.
Tai, kad tik dabar gaunu medalį, tikrai nėra pasaulio pabaiga. Tačiau po olimpinių žaidynių, pamenu, buvo liūdna. Buvo dveji metai tokio liūdesio, kad net negalėjau šnekėti apie Londono žaidynes. Buvo skaudu ir gaila neiškovoto medalio.“
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas neabejojo, kad A.Skujytė gaus medalį, ir prizininkei priklausančias premijas sumokėjo dar iki medalio įteikimo.
Greičiau bėgti jau negalėjo
2012 metų Londono olimpinių žaidynių metu A.Skujytė išgyveno tikrą emocijų karuselę. Sėkmingai varžybose startavusi sportininkė prieš paskutinę septynkovės rungtį, 800 m bėgimą, žengė antroje vietoje, tačiau po lemiamos rungties liko penkta.
Iškart po finišo jau buvo skirta 4-oji vieta, nes vokietė Lili Schwarzkopf buvo diskvalifikuota. Sidabras buvo įteiktas rusei, o bronza – ukrainietei. Vėliau vokietės diskvalifikacija buvo panaikinta, ji gavo sidabro medalį, o rusei įteikta bronza.
Kai 2012 metų vasarą A.Skujytė iš Londono parskrido namo, jai draugai sostinės oro uosto atvykimo salėje ant kaklo užkabino šokoladinį aukso medalį.
A.Skujytės startus Londone lydėjo ir užkulisių žaidimai. Po pirmosios varžybų dienos ją vienintelę iš visų dalyvių dopingo kontrolieriai nutarė patikrinti ir laikė iki išnaktų, todėl per paskutinę rungtį A.Skujytė jautė didesnį nuovargį.
Nors Lietuvos delegacija parašė protestą dėl dopingo kontrolės atstovų darbo, jokios reakcijos nebuvo.
„Man aiškino, kad anksčiau nerado. Po protesto viskas buvo gražiai užglaistyta. Tikiuosi, kad daugiau tokių dalykų nepasikartos, – 2012 metais kalbėjo A.Skujytė. – Stengiausi neimti į širdį šio incidento.
Prieš varžybas ieškojau tik teigiamų emocijų. Maniau, kad gerai išsimiegosiu, ir seksis gerai startuoti. Gaila, bet taip nebuvo. Gaila...
Manau, kad užlipau kažkam ant kulnų. Nors nepretendavau į auksą, kažkam nepatiko, kad kurį laiką užėmiau lyderės vietą.“
Austra daug kartų sulaukė klausimo, ar negalėjo 800 m bėgti nors truputį greičiau.
„Tikrai nebuvo jėgų. Aš per greitai startavau, lyg ir pasitikėjau savo jėgomis. Kas žino, jeigu būčiau gerai išsimiegojusi ir pailsėjusi, gal ir finišas būtų buvęs kitoks.
Yra silpnosios ir stipriosios mano rungtys. Kai paskutinė rungtis yra silpnoji, tuomet lengva pykti, kodėl negalėjau bėgti greičiau“, – aiškino sportininkė.
Londone jos pasiektas septynkovės rezultatas – 6599 taškai – asmeninis rekordas, kuris toks ir išliko.
Faktai apie A.Skujytę
Gimė 1979 m. rugpjūčio 12 d. Biržuose. Ūgis – 188,5 cm.
Jos tėvas – latvis dailininkas Egilas Skuja, motina – pediatrė Augustina Skujienė.
Studijavo kineziterapiją Kanzaso valstijos universitete, tapo NCAA čempione septynkovės rungtyje 2001 ir 2002 metais.
Asmeninis septynkovės rekordas – 6599 taškai, pasiektas 2012 metų Londono olimpiadoje. Šiose varžybose ji pasiekė daugiakovės varžybų rutulio stūmimo pasaulio rekordą (17 m 31 cm).
2005 metais Misūryje A.Skujytė pasiekė neoficialų moterų dešimtkovės pasaulio rekordą – 8359 tšk., jis nepagerintas iki šiol.
Daugiakovininkė aštuonis kartus laimėjo Lietuvos čempionatą rutulio stūmimo rungtyje.
Titulai. 2003 m. Europos jaunimo (iki 23 m.) bronzos laimėtoja.
2004 m. pasaulio uždarųjų patalpų čempionato bronzos laimėtoja.
2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionė.
2011 m. Europos uždarųjų patalpų čempionato sidabro laimėtoja.
2012 m. pasaulio uždarųjų patalpų čempionato bronzos laimėtoja.
2012 m. Londono olimpinių žaidynių bronzos laimėtoja.
