„Ohoho, tai jau nustebino“, – gavęs prizą vis dėlto nusistebėjo disko metikas A.Gudžius, kuris tikino, kad šįkart buvo begalė kitų šalies sportininkų, kurie galėjo būti tituluoti Metų geriausiuoju.
„Kaip ir laimėjimų, taip ir kalbų nesuplanuosi“, – šypsojosi du pastaruosius dvejus metus geriausiu šalies sportininku renkamas 27-erių A.Gudžius.
Bet ir planuojant kalbą ne visada galima tikėtis, kad ji nebus kitokia – išskirtinė. Šių metų devynių Metų sporto apdovanojimų nominacijas nustelbė Austra Skujytė, kuriai buvo įteiktas 2012 metų bronzos olimpinis medalis.
Žaidynėse Londone lietuvė galutinėje įskaitoje užėmė penktąją vietą, tačiau diskvalifikavus už dopingo vartojimą Rusijos ir Ukrainos atstoves, A.Skujytė buvo trečia.
„Buvau susiplanavusi scenarijų, kad mažiau verkčiau ant scenos. Tačiau neatlaikiau – jaučiausi neįtikėtinai“, – kalbėjo dabar jau dviejų olimpinių medalių savininkė A.Skujytė, paneigdama mitą, kad medalio įteikimas po kurio laiko nėra tokia didelė emocija, kaip stadione.
„Žinote, aš po Atėnų olimpiados svajojau, kad kada nors kitoje olimpiadoje man laikant medalį nuskambėtų Lietuvos himnas. Tai ta svajonė išsipildė“, – vos neverkdama kalbėjo prizininkė.
Kai tik A.Skujytei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė įteikė medalį, sportininkės garbei nuskambėjo šalies himnas, o jį giedojo visa „Compensa“ salė.
Gavusi medalį A.Skujytė nusistebėjo, kad jis yra kur kas sunkesnis už 2004-ųjų.
„Nesuprantu, bet jis sunkus, jis sunkesnis už Atėnų. Gal ten tiek bronzos sudėta“, – kalbėjo A.Skujytė.
– Ar galėtumėte palyginti Atėnų ir Londono žaidynių medalius?, – buvo paklausta Austra.
– Kam lyginti. Neverta. Tai visiškai skirtingos istorijos. Bet aš visada tikiu, kad žmogui būtina pereiti kažką, ką jis privalo pereiti. Ir iš tos istorijos turi kažką išsinešti, kad liktų žmogumi. Aš tas pamokas išsinešiau: mane kažkas suformavo šiek tiek kitokią, kad galėčiau visa tai pereiti.
