Karšta paskutinė diena
Nedaug trūko, kad pirmajame etape du pralaimėjimus patyrusios Norvegijos rankininkės pralįstų pro rakto skylutę. Antrajame etape norvegės įtikinamai laimėjo visas trejas rungtynes, o po trečiosios pergalės (trečiadienį prieš Ispanijos komandą 33:26) laukė palankių rezultatų kitose II grupės rungtynėse.
Norvegėms iš dalies palanki buvo Vengrijos rinktinės pergalė prieš Rumunijos komandą 31:29, bet paskutinėse antrojo etapo rungtynėse Nyderlandų rankininkės įveikė Vokietijos ekipą 27:21 ir buvusias Europos čempiones grupėje nustūmė į trečiąją vietą. Norvegėms reikėjo arba vokiečių pergalės, arba truputį didesnio rumunių pralaimėjimo (bent trijų įvarčių skirtumu).
II grupės nugalėtoja tapo 8 taškus iškovojusi Nyderlandų komandą. Antrąją vietą užėmė 6 taškus surinkusi Rumunijos rinktinė. Ji dėl geresnių rezultatų tarpusavio dvikovose aplenkė taip pat po 6 taškus iškovojusias Norvegijos ir Vengrijos ekipas. 4 taškus surinko Vokietija, o be taškų antrąjį etapą baigė Ispanija.
Pirmąją vietą I grupėje dar prieš paskutinįjį turą užsitikrino Rusijos rankininkės. Antrąją vietą iškovojo turnyro šeimininkė Prancūzijos ekipa, paskutiniajame ture sutriuškinusi Serbijos komandą 38:28.
Į antrąją vietą pretendavusi Juodkalnijos rinktinė viltis patekti į pusfinalį prarado pirmosiose trečiadienio rungtynėse pralaimėjusi Danijos komandai 23:24. Kitose šios grupės rungtynėse Švedijos rankininkės sutriuškino Rusijos ekipą 39:30.
Švedijos rankininkė Nathalie Hagman į rusių vartus įmetė net 17 įvarčių ir pakartojo Europos pirmenybių rekordą, kurį 2006 metais pasiekė lenkė Karolina Kudlacz-Glos.
I grupės nugalėtoja Rusija iškovojo 8 taškus, Prancūzija – 7, Švedija – 5, Danija ir Juodkalnija – po 4, Serbija – 2.
Norvegijos rūpesčiai
Per dvylika iki šiol rengtų Europos pirmenybių Norvegijos rankininkės iškovojo septynis aukso, tris sidabro ir vieną bronzos medalių komplektą. Iki šių metų vienintelę didelę nesėkmę norvegės buvo patyrusios 2000-aisiais, kuomet lemiamose grupės rungtynėse nusileido rumunėms ir liko už pusfinalio borto.
Šiais metais Norvegijos rinktinė į žemyno pirmenybes atvyko ginti čempionės vardą, tačiau prieš turnyrą etatinių prizininkių stovykloje vis stiprėjo nerimo nuotaikos. Optimizmas tirpo, nes iš rinktinės sąrašo vieną po kitos reikėjo išbraukti kelias pagrindines žaidėjas.
Didžiausias nuostolis – viena geriausių pasaulio rankininkių Nora Mork, kuriai spalio mėnesį buvo atlikta menisko operacija. 27-erių N.Mork buvo rezultatyviausia trijų praėjusių didžiųjų turnyrų (2016 m. olimpinių žaidynių ir Europos pirmenybių bei 2017 m. pasaulio pirmenybių) žaidėja, o nuo 2014 metų kiekvieną sykį buvo renkama į visų didžiųjų rinktinių turnyrų bei Čempionių lygos geriausių rankininkių septynetą.
„Pasaulyje tėra viena N.Mork, ir mes nuo pirmosios treniruočių stovyklos dienos jaučiame, kaip mums jos trūksta, – prieš čempionatą sakė norvegių treneris Thoriras Hergeirssonas. – Galvodamas apie taktiką, net neįsivaizdavau, kaip be jos reikės organizuoti žaidimą. Pasikeitęs komandos braižas pradėjo ryškėti tik tada, kai pradėjome žaisti draugiškas rungtynes“.
N.Mork buvo ne vienintelis norvegių praradimas. Pagrindinė vartininke Kari Aalvik Grimsbo nutarė praleisti Europos čempionatą dėl nuovargio, viena svarbiausių gynėjų Stine Skogrand išėjo motinystės atostogų, o puolimo lydere, nežaidžiant N.Mork, turėjusi tapti Amanda Kurtovič patyrė traumą treniruočių stovykloje.
Pasirengimo etape komanda prarado dar vieną žaidėją – traumą patyrė pirmą kartą į rinktinę pakviesta N.Mork sesuo dvynė Thea. Tiesa, susižeidus Th.Mork, į pagalbos šauksmą atsiliepė veteranė Camilla Herem, kuri, kaip ir K.A.Grimsbo, ketino praleisti šį čempionatą, bet grįžo į komandą, matydama ją užklupusias negandas.
Kovos dėl pirmojo aukso
Nė viena šių metų Europos čempionato pusfinalyje žaisianti komanda dar nėra laimėjusi žemyno pirmenybių aukso medalių. Tiesa, visos keturios rinktinės yra iškovojusios kitų spalvų apdovanojimus.
Rusijos kolekcijoje yra vienas sidabro (2006 m.) ir du bronzos (2000 ir 2008 m.), Nyderlandų – vienas sidabro (2016 m.), Prancūzijos – trys bronzos (2002, 2006 ir 2016 m.), Rumunijos – vienas bronzos (2010 m.) medalių komplektas.
Rusės ir prancūzės visai neseniai triumfavo kituose didžiuosiuose turnyruose. Rusijos rinktinė tapo 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių čempione, Prancūzijos ekipa – 2017 metų pasaulio čempione.
Visos keturios į Europos pirmenybių pusfinalį patekusios rinktinės užsitikrino teisę dalyvauti 2019 metų pasaulio čempionate, kuris vyks Japonijoje. Prancūzės bilietą į Japoniją gavo dar pernai, kai tapo praėjusio pasaulio čempionato nugalėtojomis, o rusės, olandės ir rumunės kelialapius iškovojo kaip trys geriausios, neskaičiuojant Prancūzijos, šių metų Europos pirmenybių komandos.
