Dar praėjusiais metais nuo 2010-ųjų Europoje laurus skynusi R.Pivoriūnaitė visą dėmesį nutarė skirti ne treniruotėms pas planetos čempioną Paulių Klapatauską, o svajonėms apie naują gyvenimo etapą.
Lietuvė 2017-ųjų rugsėjo mėnesį pradėjo studijuoti prestižiškiausioje sporto vadybos ugdymo Tarptautinėje sporto mokslo ir technologijų akademijoje (AISTS) ir mokslus krimto metus.
Tarptautinio olimpinio komiteto iniciatyva 2000-aisiais kartu su partneriais iš akademinės bendruomenės Lozanoje bei Ženevoje įsteigtoje akademijoje į sporto vadybos studijų programą kasmet priimama iki 40 studentų.
„Čempionatui Vengrijoje nelabai pavyko pasirengti, nes dabar vyksta svarbiausi mano mokslo akcentai – baigiamieji darbai. Tikiuosi, kad gruodžio 6-ąją rankose turėsiu studijų baigimo diplomą“, – kalbėjo garsi kiokušin karatė sportininkė, savo pergalių kraityje turinti dar ir dvi Europos ir vieną pasaulio bronzą bei aštuntąją vietą planetos absoliučios svorio kategorijos pirmenybėse.
Viena gražiausių Lietuvos sportininkių tituluojama R.Pivoriūnaitė iš žiūrovų salės stebėjo, kaip Europos absoliutaus svorio kategorijos čempionato moterų finale 37-erių Inga Mikštaitė prarado prieš dvejus metus laimėtą titulą, o du lietuviai – Edgaras Sečinskis ir Kęstutis Radvila pasidabino pirmenybių bronza. Prieš dvejus metus vyrų grupėje nenugalimu buvo Naujosios Akmenės atstovas Eventas Gužauskas.
– Šįkart nestartavote Europos čempionate. Tai priverstinės atostogos? Trauma?, – lrytas.lt paklausė R.Pivoriūnaitės.
– Galvoju, kad reikia kalbėti ne apie atostogas. Tai jau rimčiau – niekam nesakiau, tačiau reikia kalbėti apie pasitraukimą iš kiokušin karatė rinktinės ir didžiojo sporto.
Atvažiavau palaikyti rinktinės, tačiau tai yra savotiškas atsisveikinimas su rinktinės treneriais, kolegomis.
Laikas kalbėti apie naują savo gyvenimo puslapį. Vienos durys užsidaro, reikia belstis į kitas.
– Kaip atsitiko, kad nutarėte studijuoti vadybą Lozanos akademijoje?
– Lozanoje įsikūrusi akademija priima studentus, baigusius bakalauro ir magistro studijas bei turinčius dvejų metų darbo patirtį sporto srityje po magistro studijų baigimo.
Man pasiūlė pasižiūrėti, pagalvoti. Nelabai tikėjau savo jėgomis. Bet... Nutariau pateikti dokumentus, dalyvavau pokalbyje ir pasisekė įstoti.
Tad metus mokiausi ir baigiu sporto vadybos programą. Baltijos šalyse yra vos vienas estas, baigęs šias studijas.
– Pasibaigus mokslams grįšite į Lietuvą. Gal jums jau siūlo darbą Lietuvos kiokušin karatė federacija?
– Negaliu tvirtai pasakyti, kad jau susikroviau lagaminus į Lietuvą, o juolab, planuoju dirbti mano mylimoje kiokušin karatė federacijoje.
Gausiu diplomą, tuomet ir galutinai apsispręsiu. Tiesą pasakius, kai esi Lozanoje, Tarptautinio olimpinio komiteto būstinės mieste, tiesiog nori-nenori įsijauti į tą olimpinio judėjimo ritmą, pradedi gyventi olimpinėmis idėjomis.
Manau, gerai padariau, kad po truputį sportą keičiau į sporto vadybą. Gaudama gruodį diplomą nubrėžiu brūkšnį, kad galėčiau pradėti naują etapą.
– Kalbate labai miglotai?
– Dabar stoviu ties keliais naujais savo gyvenimo keliais – teks rimtai pagalvoti, kuriuo sukti, tačiau plačiau nuo komentarų kol kas susilaikysiu.
