Pasaulinės triatlono korporacijos (WTC) rengiamos varžybos jau tapo rimtu prekės ženklu pasaulyje, o pats „Geležinis žmogus“ yra bene sudėtingiausias iššūkis sportininkams.
Kad ši triatlono distancija įkandama ir paprastiems žmonėms, kurie įdeda daug darbo ir kantrybės, įrodė lietuvis Mindaugas Rudys, sėkmingai Lietuvos vardą pastaruosius metus garsindamas „Geležinio žmogaus“ varžybose.
Tikslas pasiektas ne per vienerius metus
Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento direktoriumi dirbantis lietuvis pripažino, kad savo tikslų siekė daugiau nei penkis metus.
„Savo tikslą – įveikti „Iron Man“ distanciją pasiekiau per 6 metus. Planavau tai padaryti per 5 metus, bet dvi stiprios kairiojo peties traumos planus pakoregavo. Jei manęs kažkas paklaustų, ar būtina tiek laukti, atsakyčiau, kad tikrai ne – varžyboms galima pasiruošti ir per metus ar pusę, tiesa, finišuojant ne taip stipriai kaip pavyko man.
Aš distanciją Barselonos „Iron Man“ varžybose įveikiau per 10 val. 17 min. (399 vieta tarp visų 2363 dalyvavusių vyrų ir 77 savo amžiaus grupėje iš 401). Norėjau ne tik užsidėti pliusą, kad baigiau varžybas, bet ir pasiekti gerą rezultatą.
Po finišo buvau euforijoje su daug džiaugsmo ašarų. Pamenu, kai išsikėliau tikslą įveikti „Iron Man“ varžybas ir pranešiau tai artimiesiems. Jiems buvo nesuprantama, kokio lygio čia tikslas, o man vien sakant drebėjo balsas, nes tai atrodė kažkas tokio.
Dabar galiu pasakyti, kad net neįsivaizdavau, jog tai yra kelis kartus sunkiau nei maniau“, – apie šių metų spalio mėnesį Barselonoje įveiktą pilną „Geležinio žmogaus“ varžybų distanciją pasakojo M.Rudys.
Triatlonininkas stačia galva ne iškarto pasinėrė įveikti tokio sudėtingumo distancijas. 2017 metais spalį lietuvis savo jėgas išbandė perpus trumpesniame nuotolyje, o prieš tai sėkmingai startuodavo dviračių ar multi sporto varžybose.
Dienotvarkė suplanuota minučių tikslumu
Mintimis apie sudėtingus iššūkius, triatlono varžybas bei laisvalaikį M.Rudys sutiko pasidalinti su lrytas.lt.
– Kaip gimė idėja sudalyvauti tokiose sudėtingose triatlono varžybose?
– Viskas prasidėjo nuo dviračių. Važinėjau, sportavau ir vieną dieną išgirdau, kad yra tokios „Iron Man“ varžybos. Pagalvojau, kad tai yra visai pasiekiamas tikslas, o vien tik minti dviratį šiek tiek buvo nusibodę.
Pradėjau po truputį bėgioti. Vėliau užsibrėžiau tikslą – įveikti pilną „Iron Man“ varžybų distanciją ir jį įgyvendinau per 5-6 metus.
Viskas ėjo palaipsniui. Jei pradžioje parbėgdavau tik 10 kilometrų, vėliau – 21 km, o galiausiai ir maratoną prabėgau. 2017 metais įveikiau pusę „Iron Man“ varžybų distancijos, o jau 2018 metais – pilną.
– Šios varžybos susideda iš trijų rungčių: plaukimo, dviračių ir bėgimo. Kuri disciplina jums labiausiai patinka, kuri – nepatinka?
– Kiek varžybų esu dalyvavęs, visada sakau, kad plaukimas man yra sunkiausias dalykas. Anksčiau rimtai plaukti nemokėjau.
Tiesa, šiemet Ispanijoje turbūt pirmą kartą man plaukimas klostėsi gana lengvai, o 180 kilometrų minimo dviračiu buvo sudėtingiausia dalis. Taip susiklostė, nes per greitai pradėjau pirmąją distancijos pusę, o antroje pusėje pablogėjo oro sąlygos, apleido jėgos. Mane pradėjo lenkti nemažai dalyvių, tai buvo psichologiškai sunku, nes Lietuvoje esu pripratęs, jog dviračių rungtyje esu vienas iš stipriausių.
Kalbant apie bėgimą, tai jis visada būna tarsi išgyvenimas. Bėgi ir negalvoji.
– Trumpam grįžkime į pilną jūsų įveiktą „Iron Man“ distanciją spalio mėnesį Barselonoje. Kuri varžybų akimirka jums buvo pati sunkiausia?
– Kažkokios vienos išskirtinai sunkios akimirkos nebuvo. Bet ta antroji dalis dviračių distancijoje ir buvo sudėtingiausia. Likus 40 kilometrų iki pabaigos jau ėmiau skaičiuoti mintyse po vieną kiek jų liko finišo. Tada būna labai sunku psichologiškai.
Pavyzdžiui, bėgant maratoną, tai ten buvo trys ratai po 14 kilometrų. Prabėgi vieną, žinai, kad liko du. Įveikus antrąjį, supranti, kad dar vienas ir jau finišas. Man tos keturios valandos bėgimo tiesiog praskriejo.
– Tokio pobūdžio ištvermės sporto varžybose, kuomet yra ilgos distancijos, tenka daugybę valandų kentėti iki finišo. Psichologiškai tikrai būna sunku ir vieni sportininkai mintyse dainuoja, kiti analizuoja pačias varžybas, treti tiesiog atsijungia. Ar jūs pats turite kažkokią strategiją šiuo atžvilgiu?
– Sakyčiau, kad pas mane būna labai skirtinai ir priklauso nuo varžybų pobūdžio. Treniruotėse aš labai daug mąstau apie tikslus, dėlioju planus, tad čia būna labai aišku, ką veikti smegenims, nes pasikalbi su savimi, būna tarsi meditacija.
Varžybose jau kitaip. Pastarojo plaukimo metu plaukiau nuo plūduro iki plūduro bei stebėjau aplinką. Atkreipdavau dėmesį, kad ir į medūzas. Taip ši rungtis ir prabėgo gana greitai.
Bet jau dviračių rungtyje reikia mąstyti apie varžybų taktiką, lenkimus. Bėgime gal tos monotonijos būna daugiau, bet irgi ne visada. Kai 2016 metais bėgau Berlyno maratone, tai ten buvo daugybę žmonių ir visą distanciją teko galvoti kaip dideliame sraute žmonių kažką aplenkti.
– Kaip pavyksta suderinti darbą banke su sportu?
– Prieš kelis metus dar tapau tėčiu, tai tų iššūkių buvo ir daugiau. Tai tenka derinti šeimos reikalus, darbą ir treniruotes.
Sunku būna, kartais tenka tą daryti ir miego sąskaita. Darbotvarkė suplanuota vos ne minučių tikslumu. Reikia labai tikslingo planavimo.
Tačiau tenka atsisakyti tam tikrų dalykų. Aš nežiūriu televizoriaus, nevaikštau į kino teatrus. Šitas laikas pas mane skiriamas treniruotėms.
– Jei nesportavęs žmogus šiai dienai jūsų paklaustų ar jam įmanoma įveikti pilną „Iron Man“ varžybų distanciją, ką jam atsakytumėte?
– Tai yra įmanoma kiekvienam, kuris turi ambicijų, pakankamo noro. Tiesa, tame lygyje, kuriame dabar jau esu aš, tai nebėra sportas-sveikata. Reikia ir vitaminų vartoti, maisto papildų, gero atsistatymo, masažo, trenerio pagalbos.
Bet jei kalbėti apie mėgėjišką lygį, tai pasiekiama kiekvienam, tik reikia užsibrėžti tikslą ir jo kryptingai siekti.
Prikalbino ir bendraminčius
Spalio mėnesio pradžioje pilną „Geležinio žmogaus“ varžybų distanciją įveikęs M.Rudys pasileido į dar vieną avantiūrą – subūrė tris komandas ir jau mažiau nei po mėnesio Turkijoje startavo dar vieneriose „Iron Man“ serijos varžybose.
„Kažkaip visus užkrėčiau su šiomis varžybomis Turkijoje. Išvyko net 28 žmonių delegacija. Mums didžiausias iššūkis buvo surinkti tris estafetines komandas – vyrų, moterų ir mišrią, kurios galėtų visos pretenduoti į prizines vietas.
Teko ieškoti bendraminčių. Juos radau orientacininkų tarpe, taip ir susibūrė mūsų komandos. Visos jos tapo prizininkėmis ir net organizatoriai juokavo, kad mūsų atstovai vis lipa ir lipa ant apdovanojimų pakylos“, – pasakojo M.Rudys.
„3club“ ir „S-sportas“ komandos, kurias sudarė Rūta Ratavičiūtė, Gabrielė Andrašiūnienė, Vesta Aleliūnienė, Egidijus Lunskis, Petras Andrašiūnas, Vilius Aleliūnas, Kęstutis Binkauskas, Mindaugas Rudys ir Monika Juodeškaitė, lipo ant „Iron Man 70.3“ varžybų apdovanojimo pakylos. Merginų komanda savo grupėje iškovojo pirmąją vietą, vyriškiai linko antri, o mišri komanda taip pat lipo ant pirmosios pakylos vietos.
