Pasaulio ir Europos vicečempionas A.Seja su broliu ir bičiuliu į vynuogyną netoli Šveicarijos sienos neseniai išvyko jau šeštąkart.
Šiemet į pasaulio elitą įsiveržęs baidarininkas dėl šios priežasties net praleido geriausių sportininkų pagerbimą šią savaitę Vyriausybėje, kur premjeras Saulius Skvernelis dalino padėkas ir medalius.
22 metų A.Seja šiemet tapo pasaulio ir Europos vicečempionu į olimpinę programą įtrauktoje baidarių 200 m sprinto rungtyje, tad jo laukia šviesi perspektyva 2020 metų Tokijo vasaros olimpiadoje.
Taupo savam būstui
Šveicarijoje stiprūs raumeningi vyrai tampo sunkias dėžes, o prireikus padeda ir vyninėje.
Per mėnesį tokio darbo A.Seja paprastai uždirba apie tris tūkstančius eurų, o šiemet nutarė pabūti kiek ilgiau.
Vynuogyne uždirbtus pinigus anksčiau baidarininkas pravalgydavo, nes iš kuklios 150 eurų stipendijos daug sportuojančiam vyrui buvo neįmanoma pragyventi.
Tačiau šiemet ant pasaulio ir Europos čempionatų pakylos užlipusiam A.Sejai apie pragyvenimą jau nereikia galvoti: sudėjus iš trijų šaltinių jam skiriamą paramą, dabar per mėnesį jis gauna apie tūkstantį eurų.
„Tačiau darbas vynuogyne tapo įpročiu – rudenį į Šveicariją su broliu vykstu nuo vienuoliktos klasės.
Anksčiau labai reikėjo pinigų, o dabar tiesiog norisi atitrūkti nuo rutinos. Ir brolis dėl to važiuoja. Jis irgi buvo baidarininkas, dabar dirba treneriu viename sporto klube, bet nori pakeisti aplinką“, – pasakojo A.Seja.
Baidarininkas atliekamus pinigus dabar taupo nuosavam būstui Vilniuje. Kol kas jis gyvena sportininkų bendrabutyje, bet tikisi turėti ir savo namus.
Šiemet ryškiai sužibusiam baidarininkui darbas vynuogyne išties yra poilsis, nes kasdienes treniruotes ten tenka užmiršti – joms nelieka nei laiko, nei jėgų.
Nuo ankstaus ryto vyrai tampo vynuogių pilnas dėžes, vyninėje į statines pila jų sultis, kartais, jei prireikia pagalbos, ir vynuoges padeda skinti, nors šį darbą dažniausiai atlieka moterys.
„Kadangi mums moka už valandas, tai ir plušame nuo aštuonių iki aštuonių. Vakare pavalgome ir – į lovą. Kiek pailsime savaitgaliais.
Tada keliaujame po Šveicariją, nes norisi kuo daugiau pamatyti“, – sakė baidarininkas.
Surinko medalių kolekciją
Nors sportininko tėvas kilęs iš Baltarusijos, jo pavardę daugelis palaiko lietuviška, o pats A.Seja jaučiasi tikru Visagino baidarininkų ir kanojininkų dinastijos atstovu.
Pernai Europos vyrų čempionate jis buvo septintas, o jaunimo iki 23 metų pasaulio čempionate – antras.
Šiemet A.Seja į pasaulio baidarininkų elitą įsiveržė su vėju, iškovojęs net keturis medalius svarbiausiose varžybose.
Sezoną jis pradėjo trečiąja vieta Pasaulio taurės varžybose Šegede.
Paskui tapo Europos suaugusiųjų vicečempionu ir Europos jaunimo iki 23 metų vicečempionu, laimėjo pasaulio jaunimo čempionatą, o vyrų pasaulio čempionate užėmė antrąją vietą.
„Tikėjausi, kad šiemet mano rezultatai bus geri, nes žiemą daug sportavome. Sunkiai dirbau treniruoklių salėje, daug irklavau, mačiau, kad didėja distancijos įveikimo greitis.
Viliausi, kad pasaulyje būsiu bent šešetuke, o išėjo dar geriau.
Norėjau laimėti ir Europos jaunimo čempionatą, bet buvo sunkios sąlygos, labai bangavo, tad, nors ir buvau geros sportinės formos, nepavyko“, – šyptelėjo baidarininkas.
Geriausiai jis jaučiasi irkluodamas pavėjui ramiame vandenyje – bangų ir priešvėjinio kurso nemėgsta daugelis baidarininkų.
„Pavėjui varžybos baigiasi sekunde greičiau, o ir finišuojant nereikia tiek kentėti, kiek iriantis prieš vėją“, – aiškino A.Seja.
Į baidarę – paskui brolį
Būsimasis pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas į baidarę sėdo septynerių, kai į treniruotes Visagine užklydo paskui aštuoneriais metais vyresnį brolį Vitalijų. Šis irklavimą jau lankė kelerius metus, tad ir Artūras nutarė pabandyti.
Netrukus brolis metė baidarių sportą, nes buvo sunku pragyventi, o A.Seja baidarės nepaliko.
„Situacija mūsų sporte pasikeitė kanojininkui Jevgenijui Šuklinui 2012 metų Londono žaidynėse iškovojus olimpinį sidabro medalį.
Anksčiau šis sportas buvo menkai finansuojamas, nebuvo stipendijų, o gyventi reikėjo, todėl brolis ir pasitraukė. Jis vis dar norėtų irkluoti, bet būti profesionaliu baidarininku jam jau per vėlu“, – sakė A.Seja.
Tačiau broliai turi bendros veiklos dirbdami vynuogyne.
Dėl darbo ten A.Seja kiek vėluos į mokslus – Lietuvos edukologijos universiteto ketvirtakursis studijuoja kūno kultūrą, nes šios studijos yra geriausias pasirinkimas mėginant jas suderinti su profesionaliuoju sportu.
Visaginiečiai sveikino mamą
Irkluodamas baidarę A.Seja susipažino ir su širdies drauge. Ukrainietė kanojininkė Liudmila Luzan – pasaulio jaunimo čempionė.
„Bendraujame apie trejus metus, bet susitinkame ne taip ir dažnai: arba aš pas ją važiuoju į Ivano Frankivską, arba ji pas mane atvyksta.
Gerai, kad mus skiria atstumas, nes galiu lengviau susikaupti treniruotėms“, – šyptelėjo A.Seja.
Per tas nuolatines treniruotes jis beveik neturi laiko aplankyti gimtojo Visagino ir ten gyvenančios mamos.
Kai Artūras buvo vaikas, jo tėvas paskendo, tačiau mama nedraudė sūnums rinktis su vandeniu susijusio sporto.
Plakatai su pasaulio ir Europos vicečempionu tapusio A.Sejos atvaizdu papuošė gimtąjį Visaginą, o jo mamą bendradarbiai miesto savivaldybėje sveikino su sūnaus laimėjimais, tačiau pats Artūras nespėjo pasijusti žvaigžde.
„Aš nieko nemačiau, – kvatojo sportininkas, – visą vasarą praleidau stovyklose ir varžybose.“
Norėtų daugiau trofėjų
Penkiolika metų baidarę irkluojantis A.Seja dažnai sapnuoja košmarus. Dažniausiai – pralaimėjimą.
„Kai daug sportuoji ir dalyvauji daug varžybų, ta kasdienybė pereina ir į sapnus.
Sapnuose dažniausiai pralaimiu. Nekoks jausmas. Tačiau svarbiausia, kad laimiu realybėje“, – sakė baidarininkas.
A.Seja nesikuklina: jo tikslas – laimėti Europos ir pasaulio čempionatus, iškovoti olimpinį medalį ir dar ne vienus metus didinti trofėjų kolekciją.
„Apie aukštas vietas svajojau nuo vaikystės ir sunkiai dirbdamas galiu savo svajones išpildyti“, – neabejojo baidarininkas.
