Rugsėjo pradžioje Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks Tarptautinės čiuožimo federacijos (ISU) rengiamo jaunimo „Grand Prix“ etapas.
Ten A.Trusova turėtų pademonstruoti savo naująją programą, kurioje – net trys keturgubi šuoliai.
To į savo programą oficialiose varžybose dar nebuvo įtraukusi nė viena moteris čiuožėja, tad jaunoji rusė pasiruošusi rašyti istoriją.
„Labai džiaugiamės, kad į Lietuvą atvyks tokio lygio sportininkė. Dabar į ją nukreiptos viso pasaulio akys“, – lrytas.lt sakė Lietuvos daliojo čiuožimo federacijos vadovė Lilija Vanagienė.
Šventė – už kitų pinigus
Planuojama, kad į Kauną čempionato metu atvyksiančių užsienio delegacijų narių skaičius perkops 200 žmonių.
Į šį skaičių įeina 93 sportininkai, per 100 trenerių, oficialūs asmenys bei maždaug pusšimtis teisėjų.
„Organizuoti tokį renginį pasirodė labai sudėtinga. Negalvojome, kad bus tiek darbų, – sakė L.Vanagienė. – Tačiau džiaugiamės tai darydami“.
Kaip ir visi septyni „Grand Prix“ etapai, varžybos Kaune didžiąja dalimi yra finansuojamos iš ISU lėšų.
Visi organizacijos darbai tenka Lietuvos daliojo čiuožimo federacijai.
„Tai, kad pirmą kartą gavome teisę rengti „Grand Prix“, mums yra didelis paskatinimas. Galima sakyti, jog šios varžybos – tarsi apšilimas.
Labai norime 2022 metais organizuoti Europos čempionatą“, – didelių ambicijų neslėpė L.Vanagienė.
Kol kas sunku pasakyti, kokie Lietuvos šansai po ketverių metų priimti Europos pirmenybes.
Pastaraisiais metais ISU jų organizavimą patikėjo „patikrintiems“ miestams – 2019-ųjų čempionatas vyks Minske, o 2020-ųjų – Grace, Austrijoje.
Tikisi atkreipti sostinės valdžios dėmesį
Lietuvai ateinančiame jaunimo „Grand Prix“ atstovaus penki sportininkai.
Merginų grupėje startuos Selina Kaneda, Dominyka Molevičiūtė ir Polina Ramanauskaitė, o šokių ant ledo varžybose startuos Deividas Kizala su naująja partnere Mira Polishook.
„Didelių vilčių nepuoselėjame, – merginoms tai bus debiutas. O D.Kizala bene pirmą kartą tokiose varžybose po išsiskyrimo (su Guoste Damulevičiūte, – red.) šoks su kita partnere“, – kalbėjo L.Vanagienė.
Lietuvės, kurios varžysis su tokiomis žvaigždėmis kaip A.Trusova, apie aukštesnius rezultatus kol kas gali tik svajoti.
Pavyzdžiui, 15-metė P.Ramanauskaitė varžybose Vokietijoje neseniai užfiksavo 137,69 taško rezultatą, kai tuo metu A.Trusova pernai vietiniame čempionate surinko 225,25 balo.
Su tokiu rezultatu rusė Pjogčango žiemos olimpiadoje būtų užėmusi ketvirtąją vietą.
O tai – nieko keisto, mat A.Trusova augo šalia J.Medvedevos ir A.Zagitovos bei iki šiol dirba su garsiąja trenere Eteri Tutberidze.
L.Vanagienės teigimu, tam, kad ši didžiulė praraja tarp Lietuvos ir kitų dailiojo čiuožimo valstybių pradėtų mažėti, pirmiausia reikėtų sostinės valdžios dėmesio.
„Gal po čempionato Vilniaus valdžios vyrai pamatys, kad sostinei laikas turėti bent vieną žiemos sporto mokyklą.
Dabar mūsų čiuožėjai tiek „Akropolyje“, tiek „Pramogų“ arenoje treniruojasi per masinio čiuožimo seansus. Padėtis Vilniuje yra katastrofiška.
Manau, vienintelis Vilnius iš visų ISU priklausančių valstybių federacijų sostinių neturi ledo sportininkams“, – dėstė L.Vanagienė.
