26-erių plaukikė, šiame Europos čempionate iškovojusi 4 aukso ir 1 sidabro medalį, apie tai kalbėjo Rusijos žiniasklaidai.
Kadaise kraują kaitinusią jos ir Rūtos Meilutytės priešpriešą rusė jau, atrodo, pamiršo. Europoje karaliaujanti J.Jefimova dabar mato vienintelę savęs vertą varžovę – 2012-ųjų Londono žaidynių čempionės R.Meilutytės bendraamžę 21-erių amerikietę Lilly King, triumfavusią 2016-ųjų olimpiadoje Rio de Žaneire.
– Europos pirmenybėse Glazge laimėjote 5 apdovanojimus, ketui iš jų – aukščiausi. Ar laikote tai unikalių pasiekimu?, – Rusijos žurnalistai paklausė J.Jefmovos.
– Neįmanoma lyginti. Pavyzdžiui 2013-aisiais pasaulio čempionate Barselonoje laimėjau du aukso, po vieną sidabro ir bronzos medalius.
Šįkart vis dėlto tai buvo tik žemyno čempionatas, todėl keturi aukščiausi apdovanojimai reiškia kur kas mažiau.
– Ar smarkiai skiriasi pasaulio ir Europos pirmenybių statusas?
– Žemyno čempionato lygis ne toks aukštas ir nusileidžia net turnyrams, kurie vyksta JAV bei Australijoje. Ten sportininkai plaukia greičiau, nepaisant kad pačios varžybos būna žemesnės pagal rangą.
Būtent todėl aš pakankamai seniai buvau dalyvavusi Europos čempionate.
– Iš anksto žinojote, kad būsite pagrindinė favoritė?
– Taip, bet kartais nutinka netikėtumų. Bet galėjau numanyti, kad būsiu tarp pagrindinių kandidačių į medalius.
– Galima pasakyti, kad žemyno pirmenybėse atidirbote puse jėgos?
– Ne, išsikroviau 110 procentų!
– Ką reikia padaryti, kad pakartotumėte panašų rezultatą pasaulio čempionate?
– Plaukti greičiau. Šiemet buvo daug pasikeitimų. Mes daugiau sportavome salėje, tikriausiai todėl dabar man geriau einasi trumpesnėse distancijose nei ilgesnėse.
– Per varžybas Glazge buvote nepatenkinta maitinimu. Ar susidūrėte su dar kokiomis nors problemomis?
– Negaliu pasakyti, kad ten buvo kokių nors rimtų organizacinių trūkumų. Viskas normalu, tik paskutinėmis dienomis kilo sunkumų dėl transporto.
Be to, man įspūdžio nepaliko vietos baseinas. Jis labai mažas, patalpoje nebuvo kuo kvėpuoti.
– Kaip vertinate iniciatyvą rengti bendras įvairių vasaros sporto šakų varžybas?
– Man tai buvo netikėtumas. Negalėčiau pasakyti, kad tai olimpiados ar universiados lygio varžybos. Jos vyko trijuose skirtinguose miestuose, todėl nesijautė didelio turnyro atmosferos.
Jei jie norėjo didingesnio renginio, reikėjo viską organizuoti vienoje vietoje, sukurti olimpinio kaimelio analogą, kad sportininkai gyventų drauge.
Bet apskritai idėja – nebloga.
– Prieš keletą dienų Rusijos dviratininkė Olga Zabelinskaja nusprendė pakeisti sportinę pilietybę ir atstovauti Uzbekistanui.
Manoma, kad ji taip pasielgė norėdama išvengti problemų dėl patekimo į olimpiadą. Kaip vertinate jos žingsnį?
– Tai kažkiek suprantama. Kiekvienas Rusijos sportininkas baiminasi, kad prieš Tokijo olimpiadą vėl pasistengs neleisti dalyvauti žaidynėse mūsų šaliai.
Aš taip nepasielgčiau, bet kiekvienas atletas siekia medalio ir būtų labai apmaudo jo netekti dėl to, kad startuoji ne su ta vėliava.
Pagaliau juk galima dalyvauti varžybose neutraliu statusu. Aš pilietybės nekeisčiau.
– Kodėl manote, kad prieš kitą olimpiadą Rusijos sportui vėl gali kilti problemų?
– Tai politika. Negalima atmesti, kad prieš 2020-ųjų olimpiadą Rusijos adresu vėl sugalvos kokių nors kaltinimų.
Aš bijau, kad ketveri metai treniruočių ir pasirengimo nueis veltui.
– Kokiose varžybose dabar planuojate dalyvauti?
– Pasaulio taurės etapuose, taip pat turnyruose Amerikoje, kur galėsiu susitikti su stipriausiais pasaulio sportininkais.
– Ar Rusijoje yra žinoma apie jūsų konkurenciją su Lilly King?
– Jungtinėse Valstijose šią temą svarsto aktyviau. Rusijos žiniasklaida beveik nenušviečia, kas ten vyksta.
Būna, kad tik po kelių dienų parašo naujieną: „Jefimova pasiekė geriausią sezono rezultatą pasaulyje“. O paskui man pasakojo, kad King, sužinojusi mano rezultatą, kitą dieną ima ir specialiai nuplaukia viena šimtąja greičiau.
Tada žmonės manęs klausia: „Ar žinote, kad jums jau nepriklauso geriausias rezultatas?“
Bet visas naujienas apie tai skelbia tik JAV žiniasklaida. Rusijoje – tyla.
– Nejaugi rusai išvis nekalba apie jūsų priešpriešą?
– Po Rio de Žaneiro olimpiados (ten L.King laimėjo 100 m plaukimą krūtine, J.Jefikova liko antra – Red.) daugybė tėvynainių man sakė, kad aš už King daug gražesnė. Tiesa, tai nelabai guodžia.
– Ar sekėte pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje?
– Žiūrėjau. Dabar žinau daug futbolininkų, ir ne vien Rusijos. Apskritai, su kai kuriais esu pažįstama asmeniškai, sakykim – neakivaizdžiai. Pats turnyras man labai patiko.
– Kas jūsų mėgiamiausias futbolininkas?
– Iš tų, kurie dalyvavo čempionate, man įsiminė urugvajietis ilgais plaukais. Kaip gi jo pavardė… Edinsonas Cavani!
– O jei apsiriboti Rusijos rinktine?
– Igoris Akinfejevas. Jis šaunuolis! Taip, kaip jis atmušė du smūgius per baudinių seriją su Ispanija, neįtikėtina!
Iš aikštės žaidėjų išskirsiu Artiomą Dziubą.
Bet, tiesą sakant, futbolą žiūrėjau pirmą kartą gyvenime. Turbūt tai susiję su tuo, kad mano tėtis labai nemėgo šito žaidimo.
Kai per televizorių rodydavo futbolą, jis iškart perjungdavo kanalą ir sakydavo: „Futbolas – nesąmonė“. Todėl aš paskui tiesiog sekiau jo pavyzdžiu, nors normaliai žaidimo nė karto taip ir nemačiau.
O vienose plaukimo varžybose buvo labai daug argentiniečių, kurie sekė pasaulio čempionatą. Jie paaiškino man taisykles. Pasidarė įdomu.
