Šis rekordas yra seniausias tarp lengvosios atletikos vyrų pasaulio rekordų. Tačiau lengvosios atletikos metraščiuose yra dar senesnių rekordų, o vienam iš jų netrukus sukaks net 90 metų.
Rekordų ilgaamžiškumo rekordininku laikomas Haičio lengvaatlečio Sylvio Catoro rezultatas. 1928 metų rugsėjo 9 dieną S.Catoras per varžybas Paryžiuje į tolį nušoko 7,93 m ir pasiekė šios rungties pasaulio rekordą.
Šis pasaulio rekordas po trejų metų buvo pagerintas, tačiau S.Catorui iki šiol priklauso Haičio šuolių į tolį nacionalinis rekordas. Nė vienas kitas lengvosios atletikos nacionalinis rekordas neišgyveno taip ilgai.
1952 metais miręs S.Catoras iki šių dienų yra ryškiausia Haičio sporto ikona. Haičio sportininkai per visą istoriją laimėjo vos du olimpinius medalius, o vieną iš jų iškovojo būtent S.Catoras, per 1928 metų Amsterdamo olimpines žaidynes užėmęs antrąją vietą šuolių į tolį varžybose (kita prizininke tapo Haičio šaulių rinktinė, užėmusi trečiąją vietą 1924 metų olimpinėse žaidynėse).
Baigęs sportininko karjerą S.Catoras pasuko į politiką ir buvo išrinktas Haičio sostinės Port o Prenso meru. Jo vardu pavadintas Port o Prense esantis didžiausias Haičio stadionas.
Beje, prieš 90 metų S.Catoro pasiektas rezultatas ir dabar nepadarytų gėdos geriausiems šuolininkams. Pavyzdžiui, šių metų Europos čempionate toliau nei 7,93 m nušoko vos penki sportininkai, o nė vienas Lietuvos šuolininkas nėra tiek nuskriejęs nuo 2013 metų.
Europos šalių nacionalinių rekordų ilgaamžiškumo rekordas priklauso Lichtenšteino disko metikui Oskarui Ospeltui. Jis 1938 metų liepos 23 dieną Bazelyje diską numetė 43,36 m ir pasiekė iki šiol nepagerintą Lichtenšteino rekordą.
Įdomu, kad Lietuvos rekordas prieš 80 metų buvo prastesnis negu Lichtenšteino. Geriausią mūsų šalies rezultatą pasiekęs Stasys Šačkus diską numetė 42,37 m. Tačiau tada Lichtenšteino rekordas sustingo, o Lietuvos rekordas buvo stumiamas vis toliau ir toliau, kol 2000 metų rugpjūčio 3 d. Kaune Virgilijaus Aleknos paleistas diskas nuskriejo 73,88 m.
Barzdomis apaugo dar kelių Europos šalių nacionaliniai disko metimo rekordai. Gruzijos rekordas nesikeičia nuo 1968 metų, Latvijos – nuo 1975 metų, Bulgarijos – nuo 1978 metų. Beveik 20 Europos šalių disko metimo rekordai nepagerinami nuo XX amžiaus devintojo dešimtmečio.
1986 metų birželio 6 dieną Noibrandenburge pasiektas Jurgeno Schulto rezultatas (74,08 m) yra seniausias lengvosios atletikos vyrų pasaulio rekordas.
Taip pat 1986 metais, bet po kelių savaičių buvo pasiektas kitas ilgaamžis pasaulio rekordas. Rugpjūčio 30 dieną rusas Jurijus Sedychas kūjį numetė 86,74 m. Nuo 1990 metų niekas nepagerina amerikiečio Randy Barneso rutulio stūmimo pasaulio rekordo, nuo 1991 metų gyvuoja amerikiečio Mike‘o Powello šuolio į tolį pasaulio rekordas.
Keletas lengvosios atletikos moterų pasaulio rekordų dar senesni. Rekordų rekordininkas yra čekės Jarmilos Kratochvilovos rezultatas 800 m bėgime. Čekės pasaulio rekordas nepagerinamas nuo 1983 metų liepos 26 dienos.
Kitus ilgiausiai neliečiamus rekordus pasiekė 400 m bėgikė vokietė Marita Koch (1985 m.), šuolininkė į aukštį bulgarė Stefka Kostadinova (1987 m.), šuolininkė į tolį rusė Galina Čistiakova (1988 m.), disko metikė vokietė Gabriele Reinsch (1988 m.), septynkovininkė amerikietė Jackie Joyner-Kersee (1988 m.), 100 m ir 200 m bėgikė amerikietė Florence Griffith-Joyner (abu 1988 m.) ir 4x400 m SSRS estafetės komanda (1988 m.).
Šiais metais buvo pagerinti du ilgaamžiai Lietuvos rekordai. Agnė Šerkšnienė pagerino 400 m bėgimo rekordą, kuris nuo 1984 metų priklausė Daliai Matusevičienei, o Simas Bertašius pagerino 1500 m bėgimo rekordą, kuris nuo 1987 metų priklausė Pavelui Fedorenkai.
Vis dėlto Lietuvos olimpinių rungčių rekordų lentelėse dar yra keletas rezultatų, kurie buvo pasiekti labai seniai. Vladimiro Dudino rekordas (3000 m su kliūtimis) nepajudinamas nuo 1969 metų, Aleksandro Antipovo (5000 m ir 10000 m) – nuo 1978 ir 1979 metų, Remigijaus Valiulio (400 m) – nuo 1979 metų, Zigmo Biliūno (kartis) – nuo 1981 metų, Anos Ambrazienės (400 m su barjerais) ir estafetės 4x400 m (beje, joje bėgo ir A.Ambrazienė) – nuo 1983 metų, Galinos Murašovos (diskas) – nuo 1984 metų, Donato Stukonio (rutulys) – nuo 1985 metų, Benjamino Viluckio (kūjis) ir Irinos Oženko (tolis) – nuo 1986 metų, Jono Jakščio (110 m su barjerais) ir Danguolės Bimbaitės (rutulys) – nuo 1987 metų, Rišardo Malachovskio (dešimtkovė), D.Matusevičienės (800 m) ir Laimutės Baikauskaitės (1500 m) – nuo 1988 metų, Remigijos Nazarovienės (septynkovė) – nuo 1989 metų.
