47-erių E.Urbanavičius KKSD vadovo pareigas užėmė nuo 2014-ųjų liepos. Pirmieji jo metai buvo, palyginus, ramūs.
Tačiau per juos vadovo krėslo minkštumą tikrinęs ir apie glaudesnį sporto organizacijų bendradarbiavimą postringavęs E.Urbanavičius netruko įklimpti į skandalus.
Pirmasis didelis sujudimas kilo 2015-ųjų pabaigoje, kai jis bandė perimti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) lėšų skirstymą.
Tik sukilus sporto organizacijoms jis neteko fondo vadovo posto. KKSRF taryba savo oficialiame pareiškime teigė, jog „E.Urbanavičius galutinai įrodė siekiąs sužlugdyti fondo veiklą“.
Net ir E.Urbanavičiui pasitraukus iš KKSRF pirmininko kėdės, jo rietenos su fondo taryba ir jo naujuoju vadovu Rimantu Kveselaičiu nesibaigė.
Pasigirdo kalbų, kad gali būti inicijuojamas E.Urbanavičiaus atstatydinimas ir iš departamento vado pareigų.
Dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis pirmąkart garsiai svarstė apie galimus E.Urbanavičiaus ryšius su šalies politinėmis partijomis.
„Kai kokia politinė partija, pastačiusi savo žmogų, siekia užvaldyti visus sporto pinigus. Tai netoleruotina, tikrai nesitaikysime su galima korupcija Lietuvos sporte“, – tada kalbėjo KKSRF narys.
2016-aisiais KKSD vadovas galutinai susipyko su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), kai siekė būti vienu Lietuvos sporto apdovanojimų rengėjų neskirdamas tam pažadėtų lėšų.
Dėl to LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė trenkė durimis ir nutraukė bendradarbiavimą su KKSD, o metų pabaigoje LTOK vien savo lėšomis rengė apdovanojimų šventę Vilniaus „Siemens“ arenoje.
Baigiantis tiems patiems metams E.Urbanavičius privertė aikčioti sporto visuomenę, kai pasirašė įsakymą, kuriame pakeistas šalies sportininkų finansavimo modelis.
Kilusi nepasitenkinimo banga vėl grasino E.Urbanavičių išversti iš posto, tačiau išsilaikęs ant kojų, jis ir toliau kėlė bangas.
2017-ieji prasidėjo masine sportininkų panika, kai imta kalbėti apie Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) pervarką bei mažėsiančias rentas.
Olimpinė penkiakovės čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, irkluotas Mindaugas Griškonis bei daugelis kitų atletų grasino baigti karjeras.
Nors po kelių Lietuvos sporto žvaižgdžių žygių į E.Urbanavičiaus kabinetą aistros aprimo, situaciją netrukus vėl paaštrino kitas reformos žingsnis – LOSC pertvarkymas.
Juo numatyta, kad LOSC funkcijos taps simbolinės, o trenerių, medikų bei kito personalo išlaikymo našta kris federacijoms.
Nors dauguma federacijų, atletų ir jų trenerių ne kartą sakė nepritariantys reformai, E.Urbanavičiaus žygiai po valstybines institucijas lėmė, kad ji pamažu skynėsi kelią įteisinimo link.
2017-ųjų rugsėjį premjero Sauliaus Skvernelio patarėju dirbęs Elvinas Jankevičius viešai žadėjo stabdyti įsibėgėjusias pertvarkas, bet ir tai tebuvo visuomenei apraminti skirtas melas.
Viskas baigėsi tuo, kad būrys geriausių šalies trenerių ir jų pagalbininkų 2018-uosius pasitiko tapę bedarbiais.
KKSD po daugybės trūkčiojimų vis dėlto sudavė mirtiną smūgį pagrindinei sportininkų kalvei ir panaikino LOSC. Tiksliau, pakeitė jo funkcijas, o specialistus tiesiog išmetė į gatvę.
Po reformos L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslėpė, jog „jautėsi apgauta“, o disko metiko Andriaus Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas tiesiai šviesiai rėžė – „Atėjus E.Urbanavičiui prasidėjo jovalas“.
Šios sporto reformos sukeltos betvarkės pabaigos nesimato iki šiol, o kur dar kiti E.Urbanavičių besivejantys skandalai.
Pavyzdžiui, dėl BMW automobilio, kurio E.Urbanavičius nesiruošė grąžinti jį paskolinusiam LTOK.
Arba niekam nereikalingų Sporto apdovanojimų statulėlių istorija, kuri beveik metus strigo teismų koridoriuose ir KKSD kainavo pusantro tūkstančio eurų bylinėjimosi išlaidų.
___
Kitos savaitės pradžioje į E.Urbanavičiaus vietą laikinai stos departamento vyresnioji patarėja Kornelija Tiesnesytė.
Tiesa, pats KKSD, kaip atskira struktūra, greičiausiai skaičiuoja paskutiniuosius savo metus.
Jei Seimas galutinai pritars naujajam sporto įstatymui, departamentas nuo sausio bus prijungtas prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
