Tačiau nutyli, kad tas ieškinys jau iš pat pradžių buvo pasmerktas žlugti, nes LTOK vykdė visus būtinus savo organizacijos įstatų punktus.
Dar sausio pabaigoje vykusioje LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje buvo konstatuota, kad vykstant renginiui vis dar vyko LTOK auditas ir galutiniai finansiniai metų skaičiai nėra audituoti. Tačiau LLSA nutarė be jokių papildomų konsultacijų su LTOK vadovais paduoti olimpinę organizaciją į teismą Lozanoje dėl neatlikto audito.
„Nenorėjome trukdyti LTOK“, – gegužės 18 dieną aiškino LLSA vadovė Margarita Smirnovienė paklausta, kodėl kilusių klausimų ir nesutarimų dėl sesijos eigos net neplanavo aptarti su LTOK vadovais.
„Nė karto laipiojimo sporto atstovai nebuvo ir nenorėjo susitikti nei su manimi, nei su LTOK vadovais“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Penktadienį išplatintame pranešime LLSA prezidentė, už dokumentų padavimą ir taip iš skurdaus asociacijos biudžeto privalėjusi sumokėti negražintiną 20 tūkst. šveicariškų frankų mokestį, suskubo paaiškinti ieškinio atsiėmimo priežastis.
„Kreipdamiesi į Tarptautinį sporto arbitražo teismą turėjome keletą tikslų. Pirmiausiai siekėme LTOK veiklos skaidrinimo. Taip pat reikalavome to, kas numatyta LTOK įstatuose – audituotos finansinės ataskaitos. Nors ir nepripažindama savo klaidų, LTOK galiausiai nusileido ir sušaukė Neeilinę asamblėją, kurioje po 4 mėnesių vėlavimo pristatę audituotą finansinę ataskaitą. Pasiekę šiuos tikslus nematome prasmės tęsti sudėtingo teisinio proceso, svarbiausia – kad išjudinome pokyčius LTOK, ir tai vertiname kaip esminį pasiekimą”, – aiškino M.Smirnovienė.
Tačiau svarstoma, kad tokio ieškinio net ir nebūtų, jei asociacijos viceprezidentu nebūtų staiga išrinktas 40-metis Vitalijus Vasiliauskas. Mat dar sausį jis buvo atleistas iš Lietuvos olimpinio fondo vadovo pareigų ir tikinama, kad jau šį mėnesį LTOK kreipsis į teisėsaugą dėl fondo finansinių pažeidimų.
Gegužę V.Vasilauskas su keliomis šalies sporto federacijomis planavo rimtą sukrėtimą per neeilinę LTOK Generalinės Asamblėjos sesiją, kur būtų pareikalauta anuliuoti sausį vykusio susirinkimo sprendimus, sudaryti nepriklausomą LTOK veiklos tyrimo komisiją, tikrinti per šešerius metus nuveiktus darbus, priversti suformuotai komisijai suteikti visus įmanomus ir reikalaujamus dokumentus, informaciją ir tuo būdu pristabdyti LTOK veiklą.
Baigiantis metams komisija, matyt, būtų ne tik pateikusi formuluotes apie „neaiškius pinigų skirstymo kriterijus“, bet ir paminėjusi aibę kitų galimų pažeidimų, iš kurių svarbiausi turėjo būti organizacijos direktorato išlaikymo mokėjimų neatitikimai.
Tačiau LTOK vadovybė dar Generalinės Asamblėjos sesijoje paaiškino situaciją dėl susidariusio skirtumo tarp 204 tūkst. ir 480 tūkst. eurų atlyginimų fonde – dalis neišmokėtų lėšų buvo perkeliamos į einamuosius metus.
Todėl grupelės federacijų atstovų bandymai atakuoti LTOK baigėsi niekuo ir beveik visi Generalinės Asamblėjos delegatai nutarrė pritarti auditui bei organizacijos veiklai.
