Trys iš dešimties (29 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, kad jie apie Lietuvos parolimpinį komitetą žino labai gerai ar pakankamai. Palyginus su paskutiniu analogišku tyrimu, atliktu beveik prieš metus (2017 m. balandį – gegužę), LPOK žinomumas padidėjo 6 procentiniais punktais.
Organizaciją geriau žino vyrai, vadovai, specialistai ir tarnautojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, besimokantis jaunimas. Septyni iš dešimties (69 proc.) respondentų gerai vertina LPOK veiklą (13 proc. labai gerai ir ir 56 proc. greičiau gerai). Kaip parodė gyventojų apklausa, parolimpiniu judėjimu besirūpinančią organizaciją ženkliai palankiau vertina žmonės, informuoti apie LPOK veiklą (apie LPOK žino labai gerai ar pakankamai). „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė pastebi, kad Lietuvos gyventojų informuotumas apie LPOK didėja, o kuo žmogus geriau informuotas apie LPOK veiklą, tuo geriau ją vertina.
„Net 69 proc. apklaustųjų LPOK veiklą vertina gerai. Tokie tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad būtina ir toliau aktyviai informuoti visuomenę apie Lietuvos parolimpinio komiteto veiklą, sportininkų pasiekimus, skatinant visuomenės dėmesį ir paramą parolimpiniam judėjimui“, – sakė R. Ališauskienė. LPOK žinomumo augimu džiaugiasi ir LPOK prezidentas Mindaugas Bilius. „Tai – pirmieji nedideli žingsniai didelių tikslų link. Džiaugiuosi, kad visuomenė mato ir įvertina LPOK veiklą. Viešumas mums yra labai svarbus.
Apklausa aiškiai parodo, kad žmonės, žinantys apie mūsų veiklą, ją vertina geriau, nes mato nuveiktus darbus, žino LPOK viziją. Turime aiškų ketverių metų veiklos planą, kurį sėkmingai įgyvendiname. Už tai esu dėkingas visai neįgaliųjų sporto bendruomenei. Sieksime, kad žinia apie parolimpinį judėjimą pasiektų kuo daugiau žmonių“, – sakė M. Bilius. Paties LPOK prezidento veiklą palankiai vertina šeši iš dešimties (60 proc.) Lietuvos gyventojų (12 proc. labai palankiai ir 48 proc. greičiau palankiai).
M. Biliaus veiklą palankiau vertina vyrai, 30-49 m. žmonės, vadovai, mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu. Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad gyventojai su parolimpiniu judėjimu ir parolimpinio sporto varžybomis daugiausiai sieja atletus, turinčius fizinę negalią.
Tokių respondentų – absoliuti dauguma (85 proc.). Tik pusė gyventojų (49 proc.) teisingai mano, kad tokiose varžybose dalyvauja aklieji ir silpnaregiai. Vis dėlto teisingai manančių per metus padaugėjo 6 procentiniais punktais. Apklausa parodė, kad beveik kas antras gyventojas (48 proc.) parolimpiniam judėjimui klaidingai priskiria žmones su klausos sutrikimais.
Tuo metu apie septintadalis respondentų (14 proc.) klysta manydami, jog parolimpiniame judėjime dalyvauja sutrikusio intelekto žmonės. 2018 m. vasario 26 – kovo 4 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1005 Lietuvos gyventojai, kurių amžius – 15-74 metai.
