„Teko tenkintis minimaliu planu“, – vos grįžęs į Lietuvą portalui lrytas.lt sakė 42-ejų biržietis.
Nors po nesėkmingos Filipinuose vykusio čempionato pabaigos Ž.Savickas jaučia kartėlį, itin didelio apmaudo nėra – jis sveikatos problemų turėjo jau prieš pirmenybes.
Labiausiai sportininkui nerimą kėlė Achilo sausgyslės trauma. Būtent šis sužeidimas paskutinį sezoną profesionaliai sportuojančiam lietuviui atsinaujino autobuso tempimo rungtyje.
Nors Ž.Savickas, nepaisant skausmų, laimėjęs šią rungtį pateko į finalą ir ten dar mėgino startuoti, tašką padėjo antroji trauma.
„Nebeturėjau ką daryti – teko trauktis iš varžybų“, – kalbėdamas apie nemaloniai susiklosčiusį scenarijų atsiduso galiūnas.
Keturis pasaulio čempiono titulus jau turintis Ž.Savickas šįkart galutinėje rikiuotėje liko 10-as.
Aukso medalį užsikabino serialo „Sostų karai“ žvaigždė islandas Hafthoras Bjornssonas.
– Žydrūnai, iš čempionato dėl Achilo traumos pasitraukėte dar jam nesibaigus. Apmaudu?
– Man Achilą skaudėjo dar prieš išvažiuojant į varžybas, todėl per daug didelių tikslų sau nekėliau. Tik tikėjausi, kad trauma neatsinaujins. Nors varžybų pradžia buvo gera, autobuso tempimo rungtyje vėl susižeidžiau Achilą ir liko tik tikslas patekti į finalą.
Su viena koja ten nėra ką veikti, bet patekus į jį, pirmosiose trijose rungtyse norėjosi bent pabandyti. Galiausiai dar susižeidžiau ir bicepsą, tad susitraumavus dukart, nebeturėjau ką daryti – teko trauktis iš varžybų ir tenkintis minimaliu planu.
– Jeigu ne traumos, būtumėte taikęsis ir į titulą?
– Rungtys iš pat pradžių man nieko gero nežadėjo, tačiau prasidėjus varžyboms, pasirodė, kad ir kiti sportininkai turėjo įvairių bėdų, traumelių.
Visi tikrai nebuvo sveiki ir gerai pasiruošę, tad idealiu atveju, į trejetuką būtų galima taikytis. Pirmosios vietos gal nelabai, nes šįmet H.Bjornssonas buvo tikrai neblogai pasiruošęs.
– Manote, H.Bjornssonas gali tapti naująja vienvalde žvaigžde galiūnu sporte?
– Vyksta kartų kaita, tad geriau statyčiau ant Lenkijos sportininko Mateušo Kieliszkowskio. Jis liko antras, tačiau yra jaunesnis bei turi mažiau trūkumų. Spėju, kad ilgalaikėje perspektyvoje šiame sporte dominuos būtent jis.
– Čempionatas vyko Filipinuose, kur klimatas labai karštas ir drėgnas. Tai nekliudė tinkamai startuoti?
– Aš prie to pripratęs, bet varžovams buvo tikrai sudėtinga. Didžiausias trūkumas, kad dėl didelės drėgmės smarkiai prakaituoji ir nuolat esi šlapias, sušlampa ir tavo įrankiai. Kai jie slidūs, būna šiek tiek sunkiau.
– Nekalbant apie Achilo skausmus, prieš šį čempionatą jautėtės geros fizinės formos?
– Iš tikrųjų, pernai turėjau gerą ir ilgą sezoną, jį baigiau tik gruodį. Sausį ilsėjausi, tad pasaulio čempionatui pasiruošti turėjau mažiau nei tris mėnesius. Yra kaip yra. Patys nespredžiame, kada vyks šios pirmenybės. Norėjosi dar kokio mėnesio, kad forma būtų pati geriausia, nors, tiesą sakant, forma varžybose buvo geresnė, nei aš tikėjausi.
– Jums tai buvo paskutinis pasaulio čempionatas?
– Mane kalbino dalyvauti dar kartą, kad pasaulio čempionatuose karjerą baigčiau be traumų. Bet aš pasakiau, kad šis pasaulio čempionatas paskutinis. Tikriausiai taip ir bus.
– Kokie jūsų artimiausi planai? Kiek laiko reikės išsigydyti traumas?
– Apsilankysiu pas gydytojus, jie pirmiausia turi pažiūrėti, kiek traumos yra rimtos. Kol kas neaišku, kiek laiko truks reabilitacija, bet artimiausias porą varžybų, ko gero, teks praleisti. Nuo to daug kas keičiasi. Pirmiausia noriu sulaukti diagnozės.
Šįmet Lietuvos čempionate jau nebedalyvausiu, nes pernai laimėjau penkioliktą kartą ir pasitraukiau. Dabar liko apginti kelis titulus tarptautiniuose turnyruose. Tiek šiemet ir esu numatęs.
Pasaulio čempionato rezultatai:
1. Hafthor Bjornsson (Islandija) – 51,5 taško;
2. Mateusz Kieliszkowski (Lenkija) – 45;
3. Brian Shaw (JAV) – 44;
4. Martin Licis (JAV) – 38,5;
5. Jean-Francois Caron (Kanada) – 35;
6. Johan Els (Pietų Afrikos Respublika) – 30;
7. Matjaž Belšak (Slovėnija) – 28,5;
8. Konstantin Janašija (Gruzija) – 23,5;
9. Robert Oberst (JAV) – 17,5;
10. Žydrūnas Savickas (Lietuva) – 9.
