„Tiesiog nebekreipiu į tuos dalykus dėmesio“, – šyptelėjo vien mintimis apie karjerą sporte užimtas 25-erių ledo ritulininkas.
Šiuo metu M.Armalis trumpam vieši Lietuvoje, kur prisijungė prie pasaulio čempionato IB diviziono turnyrui Kaune besirengiančios nacionalinės rinktinės.
Tačiau pastosiomis savaitėmis tai ne vienintelis svarbus įvykis plungiškio gyvenime – malonios permainos palietė ir jo asmeninį gyvenimą.
Amerikietiškos svajonės teks palaukti
Šį sezoną Rygos „Dinamo“ klube praleidęs M.Armalis į Europą sugrįžo po nesėkmingo bandymo įsitvirtinti už Atlanto.
Ten lietuvis atsidūrė prieš pusantrų metų, kai pasirašė sutartį su JAV Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) besivaržančiu San Chosė „Sharks“ klubu.
Nepavykus rasti vietos pirmojoje komandoje, jis netrukus buvo išsiųstas tobulintis su klubo dubleriais, tačiau ir čia aplinkybės nesiklostė sėkmingai.
„Kai atvykau į Ameriką, nežinojau, ko tikėtis. Gal nebuvau visiškai pasiruošęs... Be to, „Sharks“ komandoje mano pagrindinis konkurentas žaidė geriausią sezoną savo karjeroje.
Nebuvo taip, kad pats rungtyniavau prastai, tiesiog tų pastangų nepakako. Kai esi vartininkas, deja, negali kaip paprastas žaidėjas įšokti į aikštę kelioms minutėms.
Dėl įvairių priežasčių tie du sezonai JAV susiklostė panašiai ir man nebuvo sėkmingi. Bet taip jau nutinka“, – pasakojo M.Armalis.
Ateityje dar kartą išbandyti laimę stipriausioje pasaulio lygoje svajojantis vartininkas pridūrė, jog sudėtinga patirtis jį užgrūdino.
„Kartais, o ypač Amerikoje, norėdamas gauti vietą, turi nustumti kitus. Kai karjeros pradžioje žaidžiau Švedijoje, ten viskas buvo paprasta – pasirašai sutartį ir komandoje būni visą sezoną.
Toks saugumas visiškai kitoks, nei JAV. Manau, aš užaugau pernelyg draugiškoje kultūroje ir išvykus į Ameriką, tiesiog pritrūko ryžto „stumdytis“, – svarstė M.Armalis.
Nors Kalifornijos saulę iškeisti į neretai lietingą ir žvarbų Latvijos klimatą sportininkui nebuvo labai smagu, jis įžvelgė ir gerąją pusę.
„Ryga kur kas arčiau namų, o ir gauti žaidimo laiko smagu“, – šyptelėjo jis.
Latvijoje tobulino lietuvių kalbą
Kalbėdamas apie namus, M.Armalis omenyje turi Švediją. Nors ledo ritulininkas gimė Plungėje, jį, sulaukusį vos kelių mėnesių, geresnio gyvenimo ieškoję tėvai išsivežė į Stokholmą.
Šiame mieste Mantas su širdies drauge Stina Rosengren butą turi ir dabar.
„Po čempionato Lietuvoje iškart ten grįšiu. Galbūt kitą sezoną sutiksiu Švedijoje, dar nesu tikras.
Reikės mėginti iš naujo viską statyti ir, jei pavyks, vėl važiuoti rungtyniauti į Ameriką“, – teigė M.Armalis.
Gimtinę tik retkarčiais aplankantis sportininkas kalbėdamas švediškai ir angliškai jaučiasi kur kas tvirčiau, nei lietuviškai.
Tačiau, kaip pats juokauja, visų geriausiai jis kalba žemaitiškai.
„Žemaitiškai visada bendrauju su tėveliais. O ir lietuvių kalba sekasi vis geriau.
Šį sezoną Rygoje rungtyniavau kartu su Nerijumi Ališausku, tad lietuviškai prisikalbėjau tiek, kiek nebuvau per kokius penkerius metus“, – juokėsi M.Armalis.
Džiugios naujienos
Pastaruoju metu M.Armalį permainos palietė ne tik karjeroje, bet ir asmeniniame gyvenime – prieš porą savaičių jis paprašė savo merginos rankos.
Lietuvis su metais jaunesne švede S.Rosengren draugauja jau daugiau nei penkerius metus, o pirmą kartą vienas kitą pamatė dar 2012-aisiais, per naujųjų metų šventę.
„Po to susitikimo pradėjome bendrauti ir viskas ėjosi gerai, tačiau Stina dėl darbų labai greitai išvažiavo į Australiją.
Buvo truputėlį pikta – sutikau tokią merginą, o ji ėmė ir išvažiavo. Gerai, kad po beveik pusės metų vėl susitikome ir tada jau nebesiskyrėme“, – pasakojo M.Armalis.
Nuo to laiko, kai pradėjo rimtai draugauti, lankstų darbą ekonomikos srityje turinti Stina sekė Mantą vis naujose jo karjeros stotelėse.
„Ji su manimi beveik visą laiką buvo ir Amerikoje, ir Rygoje. Nors Rygoje gal kiek mažiau, juk skrydžiai iš Švedijos trumpesni“, – paaiškino jis.
Kad nori priklaupti ant vieno kelio, M.Armalis galutinai apsisprendė šį pavasarį ir atsakingam žingsniui pasirinko Tailandą – čia pora atostogavo po pasibaigusio sezono.
„Didelio jaudulio nejaučiau, bet buvo nelengva tokiam momentui rasti geriausią vietą.
Dar kol atostogavome Vietname, planavau gražiame viešbutyje pastatyti stalą su žvakėmis ir papuošti aplinką, bet galiausiai žmogus, kuris su manimi viską planavo, nebeatsiliepė.
O aš laukiau ir vis galvojau, tai kur gi tada rasti tą geriausią vietą. Galiausiai paskutinę dieną Tailande pasirinkau restoraną prie vandens, tą akimirką kaip tik leidosi saulė“, – šypsodamasis lemtingą draugės „taip“ prisiminė jis.
Taško modelio darbe nededa
Vasarą, kai po čempionato su sužadėtine vėl bus Stokholme, M.Armalis ir vėl trumpam tikisi grįžti prie modelio darbo.
Aukštas ir atletiškas lietuvis mados agentūrų atstovų dėmesį patraukė dar paauglystėje.
Tuomet 19-metį vaikiną pastebėjo besidarbuojantį rubų parduotuvėje, o po kelerių metų jis jau žygiavo podiumu su „Versace“ mados namų kurta kolekcija.
Pati Donatela Versace plungiškį netgi yra pavadinusi „tvirtai sudėtu gladiatoriumi“.
„Tam, kad modelių pasaulyje būčiau kur esu, nereikėjo įdėti daug darbo. Tiesiog atsiradau laiku ir vietoje, – kuklinosi M.Armalis. – Bet man tai įdomi veikla – galiu pasifotografuoti ir kartu sutikti naujų žmonių“.
Tiesa, pastaruoju metu ledo ritulininkui suderinti sportą ir modelio darbą nėra lengva – trukdo ir laiko stygius, ir atstumai iki mados sostinių.
„Mano pagrindiniai agentai yra Stokhlome, o visi svarbiausi darbai – Londone, Milane ar Niujorke.
Kadangi nesu nei Švedijoje, nei kuriame iš šitų miestų, mane agentūrai išsiųsti fotosesijoms arba pasirodymams yra sudėtinga.
Tarkime, manęs paklausia, ar kitą savaitę galėčiau padirbėti reklamoje. „Ne, skrendu į Vladivostoką“, – prisiminęs tolimas keliones su „Dinamo“, juokėsi M. Armalis.
Jis pridūrė, jog komentarai ir dėmesys dėl išvaizdos jo nebetrikdo, nors ankščiau išties šiek tiek erzindavo: „Galvodavau, kodėl apie mane šneka labiau kaip apie modelį, o ne gerą vartininką. Tačiau dabar didelio skirtumo nėra, pripratau. O ir tų kalbų mažiau“.
Tikisi nudžiuginti lietuvius
Artėjančios dvi savaitės M.Armaliui ir Lietuvos rinktinei bus įdomus išbandymas – ji pasaulio čempionato turnyre savų sirgalių akivaizdoje žais po ketverių metų pertraukos.
Nors Manto sezonas Rygoje baigėsi jau prieš kelis mėnesius, vartininkas sportinę formą palaikė bėgiodamas bei lankydamasis treniruoklių salėse.
„Išlaikyti formą nėra taip sunku, kaip įgauti geresnę, tad atvykęs į rinktinės treniruotes jaučiuosi tvirtai“, – užtikrino jis.
M.Armalis karjerą šalies rinktinėse pradėjo prieš dešimtmetį, kai Lietuvos ledo ritulio federacija iš jo tėčio Vido sulaukė pasiūlymo jaunimo ekipose išbandyti talentingą vaikiną.
Nors Mantas netruko tapti ramsčiu ir nacionalinėje vyrų komandoje, šįkart Kaune pagrindinis dėmesys ko gero teks ne jam – ant ledo kartu pagaliau žengs Dariaus Kasparaičio ir Dainiaus Zubraus tandemas.
„Manau, jie rinktinei neįtikėtinai svarbūs. Toks žmogus, kaip D.Zubrus demonstruoja, kaip reikia būti lyderiu. Ne tik ant ledo.
Ir jis, ir D.Kasparaitis, ko gero, parodys savo profesionalumą“, – apie kolegas gražiai atsiliepė M.Armalis.
Lietuvos rinktinės vartininkas pridūrė, jog net būdami solidaus amžiaus (D.Zubrui – 39, D.Kasparaičiui – 45 metai, – aut.), žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai yra galva aukščiau už kitus.
„Taip, kūnas gal ne toks stiprus ir greitas, bet žymiai svarbiau, kas yra galvoje. Jie tiek metų žaidė aukščiausiame lygyje, kad tas skirtumas bet kokiu atveju jaučiasi.
Manau, su tokiais pajėgiais lietuviais turnyre galėsime siekti aukščiausio tikslo“, – tikino jis.
