Gegužės 4 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje M. Mizgaitis žengs į narvą – kelio atgal nėra. „Toks aš jau esu – jeigu pasakiau, tai ir padarysiu, – teigė imtynininkas. – Treniruotės šiek tiek skiriasi nuo man įprastų. Supratau, kad man reikia pakeisti kovos stilių – tenka mokytis savo imtynių žinias pritaikyti kiek kitokioje kovoje“.
Besiruošdamas „MMA Bushido“ turnyrui 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių sidabro medalio savininkas lieja pas trenerį Alfredą Lifšicą.
„Puikiai suprantu, kad mano stiprioji pusė – imtynės. Deja, per metus negaliu tapti galingu smūgiuotoju. Nors smūgių technikai dėmesio skiriu tikrai nemažai, – komentavo M. Mizgaitis. – Imtynėse aš žinojau viską, o čia yra labai daug naujų dalykų. Kiekvieną dieną atrodo, kad sužinau daugiau, pradėjau kiek kitaip žiūrėti į kovos menus“.
M. Mizgaitis prisipažino, jog prieš pusmetį pradėjęs ruoštis MMA kovai, buvo išsigandęs. „Po pirmųjų treniruočių supratau, kad man trūksta žinių ir įgūdžių. Tada sau griežtai pasakiau, kad reikia susiimti, – kalbėjo imtynininkas. – Galiu tik pasakyti, kad smalsumas nugalėjo visas mano baimes“.
Jaudulio, pasak paties sportininko, šiek tiek prideda ir varžybinio skonio trūkumas – M. Mizgaitis varžybose nedalyvavo jau kiek ilgiau negu metus.
„Todėl šiek tiek jaudinuosi, kadangi jau primiršau tą varžybinį jausmą. Esu pratęs prie žiūrovų, dėmesio, bet... Žinote, po kovos aš jums viską galėsiu papasakoti apie jaudulį ir baimę. Dabar galiu tik spėlioti, kaip jausiuosi prieš kovą. O dabar tik pastebiu, jog vis dažniau aplanko mintis „Gal reikėjo dar pusmetį pasitreniruoti“, – nusijuokė imtynininkas.
Jis prisipažino, kad visada stebėdavo MMA pasaulį ir žavėdavosi Marku Kerru. „O dabar visada sergu už Danielį Cormierą... Nes jis taip pat yra buvęs imtynininkas.
Pastaruoju metu vis dažniau stebiu MMA kovas. Treniruotės padėjo daugiau suprasti apie taktiką, pozicijas. Pasidarė kur kas įdomiau stebėti ir mokytis, – kalbėjo M. Mizgaitis. – Ir dabar puikiai suprantu, kiek kainuoja užimti gerą poziciją narve. Anksčiau žiūrėdavau ir tik šaukdavau „Trenk, trenk“. Dabar suprantu, kodėl tai nėra taip paprasta“.
