Tai numatyta šią savaitę patvirtintose olimpinės atrankos taisyklėse. Jose nustatyta, kad tokie apribojimai bus taikomi šalims, kurių atstovai įkliuvo dėl dopingo daugiau nei 20 kartų nuo 2008 metų liepos.
Pasak IWF atstovės Lllos Rozgonyi, dar svarstoma, ar šioms šalims išvis leisti dalyvauti olimpinėse varžybose.
Kita bausmių kategorija – nuo 10 iki 20 teigiamų testų, Į ją pateko tokios šalys kaip Iranas ir Indija, jos galės pasiųsti į Tokiją ne daugiau kaip po du vyrus ir moteris.
Kitoms šalims gali atstovauti iki 4 vyrų bei moterų priklausomai nuo reitingo.
Tokie apribojimai atveria didesnių galimybių mažesnių šalių atstovams, tarp jų – ir Lietuvos, nors mūsiškiai irgi ne šventieji.
2016 m. olimpiados medalininkas Aurimas Didžbalis įkliuvo po praėjusių metų pasaulio čempionato JAV, kur jis iškovojo sidabrą. Sausio pabaigoje paskelbta, kad lietuvio organizme rasta ostarino, tačiau B mėginio rezultatai dar nepaviešinti ir sankcijos neskirtos.
Jam gresia ketverių metų diskvalifikacija.
Ėmus iš naujo tikrinti 2008 ir 2012 m. olimpinių žaidynių sunkiaatlečių testus buvo užfiksuoti 49 teigiami atvejai. Vienoje svorio kategorijoje dopingą vartojo 6 iš 7 pirmąsias vietas užėmusių atletų.
Po tokių rezultatų Tarptautinis olimpinis komitetas sumažino sunkiaatlečių varžybų dalyvių skaičių.
Pagal naujas atrankos taisykles sportininkai turės startuoti mažiausiai šešeriose svarbiose varžybose per 18 mėnesių.
Anksčiau kai kurie sunkiaatlečiai ilgą laiką slėpdavosi ir išlįsdavo tik prieš olimpiadą.
Rusija visai nedalyvavo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiados sunkiaatlečių varžybose dėl masinių dopingo vartojimo atvejų. Pernai pasaulio čempionate nebuvo sportininkų iš devynių šalių, įskaitant Rusiją ir Kiniją.
