6 metai krepšinio aikštelėje
Nors T. Tamašausko tėvas buvo boksininkas, sūnui jis norėjo parinkti kitą – krepšininko – kelią. Keturiasdešimties vaikų krepšinio būrelyje, būsimasis boksininkas buvo antras žemiausias, tačiau ūgis nesutrukdė – krepšinį jis žaidė net 6 metus.
„Trečioje klasėje tėtis pirmąkart nuvežė į krepšinio treniruotes. Neturėjau daug pasirinkimo, todėl visus šešerius metus drausmingai lankiau tas treniruotes. O konkurencija ten – milžiniška. Nors buvau žemas, išsiskyriau ištverme ir labai gerai bėgdavau krosus“, – prisimena boksininkas.
Vis tik mušinėti kamuolį vaikinui nelabai patiko: „Prisiminiau, kaip boksavosi tėtis. Kai buvau labai mažas, važiuodavau su juo į sporto salę, mačiau, kaip jis treniruojasi. Taip pat žiūrėjau „Rokio“ filmus ir boksas paliko įspūdį“. Tai išgirdęs tėtis nuvežė sūnų pabandyti ir štai, praėjus daugiau kaip dešimtmečiui, vaikino meilė sportui neblėsta.
Svarbiausia – disciplina
Kuo gi taip skiriasi šios dvi sporto šakos? T. Tamašauskas aiškina, kad šalyje, kur krepšininku nori būti kiekvienas, jo būdo žmonėms treniruotės tampa tikru iššūkiu.
„Man labai patiko tai, kad boksas – ne žaidimas. Klaidos jame nedovanotinos. Todėl ir sportuojančių požiūris visai kitoks: krepšinyje treneriui kažką aiškinant vieni vaikai žaidžia, kiti kalba, sunku net susišnekėti. O bokso treniruotėje griežta disciplina, kaip kariuomenėje. Visi motyvuoti, visi supranta, ko atėjo, ir kovoja iš visų jėgų“, – TV laidoje aiškina atletas.
Panašu, jog disciplina pasiteisino. Šiuo metu T. Tamašausko kolekcijoje jau yra 3-ioji vieta Universiadoje ir 9-oji pasaulio čempionate, Baltijos šalių čempiono titulas ir penki čempiono apdovanojimai Lietuvos čempionatuose. Didžiausi 2018-aisiais jo laukiantys iššūkiai – dar vienas Lietuvos čempionatas bei pasirengimas kitąmet vyksiančiai Tokijo olimpinių žaidynių atrankai.
Sunkiausia buvo įveikti... mamą
Nors atrodytų, jog bokse turėtų sektis peštukams, T. Tamašauskas toks nėra. Priešingai, mokykloje jam visuomet puikiai sekėsi, o mokytojai net negalėjo patikėti, kad toks ramus vaikas gali būti boksininkas. Ir pats jaunuolis aplinkiniams pernelyg nesigyrė – daugelis klasiokų apie jo hobį sužinojo tik tuomet, kai T. Tamašauskas tapo šalies jaunučių čempionu.
„Tėtis nuo pat pradžių mane palaikė, bet mama, kiek tik atsimenu, buvo prieš boksą. Ir prieš kiekvienas varžybas sakydavo, kad šitos tai tikrai paskutinės. Jau buvo pasiryžusi prašyti trenerių, kad niekur manęs neleistų. Bet kažkaip išsilaikiau ir prieš porą metų ji pamatė, kad man sekasi neblogai, tad susitaikė“, – juokiasi Lietuvos čempionas.
Anot jo, bokso kultūra mūsų šalyje atgyja. Klubų, orientuotų į pergalės siekiančius profesionalu, netrūko ir anksčiau, tačiau pastaruoju metu populiarėja ir mėgėjams skirtos treniruotės. „Sportuoti gali visi. Juk ne kiekvienam reikia dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet boksuotis tikrai gali kiekvienas“, – tikina T. Tamašauskas.
Niekada nenuleiskite rankų – praleisite smūgį
Tiems, kurie nuo mažumės svajoja apie bokso ringą, sportininkas pataria pradėti nuo kitų sporto šakų. Boksui būtina gera koordinacija, tad plaukimą ar gimnastiką lankę vaikai bokso treniruotėse turi pranašumą.
„Boksas ugdo charakterį, pasitikėjimą savimi bei visas fizines ypatybes: reikia ir greičio, ir ištvermės, ir technikos. Palinkėsiu jauniesiems sportininkams nepaleisti savo svajonės ir niekada nenuleisti rankų – kas jau kas, o boksininkai žino, kaip tai svarbu“, – pataria T. Tamašauskas.
