Džiugių rezutatų iš snieguotų Austrijos kalnų parvežė Lietuvos sportininkai, kurie istoriniame pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate iškovojo auksą ir bronzą. Sportininkai į pirmenybes vyko be valstybės užnugario – finansavo privatūs rėmėjai.
„Grįžome su mėlynėmis, bet viskas gerai“, – džiaugėsi istorinius aukso medalius į Lietuvą parvežusios Monika Povilaitytė ir Ieva Dumbauskaitė.
Vyrų varžybose bronzos medalius iškovojo Arnas Rumševičius ir Lukas Každailis, išgarsėjęs dėl emocingo iškovotų taškų šventimo. Antradienį spaudos konferencijoje prizininkai ir jų treneris Marius Vasiliauskas bendravo su žiniasklaidos atstovais.
– Ar jautėte, kad galite parsivežti medalius?
Monika Povilaitytė: Buvo tokių minčių, kad gal pasiseks. Nežinojome kokios komandos atvažiuos, didelę dalį varžovių aš mačiau pirmą kartą
Ieva Dumbauskaitė: Važiuodama nieko nesitikėjau, galvojau, kad ir paskutinės galime būti. Nekėliau tikslo laimėti. Pavyko sužaisti kaip komandai, kovoti vienai už kitą. Dėl to toks ir rezultatas, jis mus labai džiugina.
– Kuo skyrėsi čempionato pajėgumas nuo paplūdimio tinklinio varžybų?
M.Povilaitytė: Lygis buvo neblogas, Turkijos komanda buvo labai stipri, bet žaidėme apylygiai. Su keliomis komandomis žaidėme jau ne pirmą kartą. Kitos dvi lietuvių komandos taip pat galėjo būti tarp keturių geriausiųjų, tačiau taip sutapo, jog reikėjo kovoti tarpusavyje.
I.Dumbauskaitė: Matėme, kad finalo varžovės turkės turi daugiau įgūdžių ir patirties žaisti ant sniego. Kadangi toks turnyras vyko pirmą kartą, buvo labai svarbu, kas pirmiau prisitaikys prie sąlygų. Todėl meistriškumo skirtumai kiek išsilygino. Nebuvome stipresnes už kitas. Komandinis darbas ir užsispyrimas leido laimėti.
– Kodėl leidotės į sniego tinklinio avantiūrą ir koks yra jūsų ilgalaikis tikslas?
M.Povilaitytė: Buvo įdomu išbandyti save. Kai pirmą kartą išbandėme Lietuvos čempionate Jonavoje, man visai patiko. Iškovojome kelialapį į Europos čempionatą ir laimėjome. Kiekvienam iš mūsų pirmą kartą dalyvauti sniego tinklinyje buvo ir pramoga, ir malonumas.
– Kodėl apskritai reikalingi tokie turnyrai, kaip šis Europos čempionatas?
Marius Vasiliauskas: Sniego tinklinis tampa olimpine sporto šaka. 2022 metais jis bus parodomoji sporto šaka, o po ketverių metų gal jau bus įtraukta į olimpines žaidynes. Žiemos olimpiadoje trūksta žaidimų. O sportininkų požiūris į olimpines šakas yra rimtesnis.
Tai yra istorinis įvykis, nes šis Europos čempionatas pirmasis. Mūsų šaliai didelis įvykis tapti pirmaisiais nugalėtojais. Sportininkų lygis kils, didžiosios šalys investuos daugiau pinigų.
– Neapmaudu, kad olimpiadoje dėl medalių galėsite kovoti gal tik po aštuonerių metų, kai dabar esate stipriausios Europoje?
I.Dumbauskaitė: Per aštuonerius metus nepasensim, viskas gerai. (juokiasi).
– Kokie pagrindiniai skirtumai žaidžiant ant smėlio ir sniego?
M.Povilaitytė: Sunkiau bėgti, sunkiau šokti, truputėlį šalta rankoms. Centrinis kortas priminė salės tinklinį – sniego nedaug, truputį pašalę. Baisoka buvo kristi, grįžome su mėlynėmis, bet viskas gerai.
– Kokią vietą apdovanojimas užims trofėjų lentynoje?
I.Dumbauskaitė: Vienas iš rimtesnių trofėjų – juk Europos čempionatas.
Sniegą lietuviai šturmavo galingomis pajėgomis – dalyvavo dar dvi komandos. Gerda Gruzinskaitė ir Ieva Vasiliauskaitė pasidalino 5-8 vietas, o Urtė Andriukaitytė ir Irina Zobnina – 9-16.
