Nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Algirdas Raslanas savo akimis matė, kaip Pjongčange krito ir kėlėsi mūsų šalies slidininkai.
Vieni jų kiek nuvylė, kiti nudžiugino, o pasiekti rezultatai parodė realią padėtį. Iš devynių olimpiečių delegacijoje buvo net penki slidininkai.
Didelę patirtį turintis sporto vadybininkas, anksčiau vadovavęs Kūno kultūros ir sporto departamentui, rezultatus linkęs vertinti gerai, tačiau ateitis jam neatrodo šviesi.
A.Raslanas įsitikinęs, kad dabartinis Lietuvos sporto organizavimo modelis yra neveiksmingas, o tai dar paryškina šalies sporto politikoje įsigalėjusi priešprieša tarp Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD).
„Dabartinis KKSD yra nereikalingas didelio meistriškumo sportininkams rengti. Manau, kad federacijos ir LTOK galėtų sukurti savą olimpinį sporto centrą su tam tikru valstybės indėliu. Tai leistų atsakingai spręsti visus organizacinius klausimus, nustatyti kriterijus lėšoms paskirstyti, dėlioti strategiją“, – teigė A.Raslanas.
– Kaip vertinate lietuvių pasirodymus Pjongčange? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Raslano.
– Manau, kad pasirodymą reikėtų vertinti gerai, nes atskirose sporto šakose pasiekti aukštesni rezultatai, nei prognozavome. Ypač reikia džiaugtis biatlonu ir Tomo Kaukėno pasirodymu. Slidininkai pasirodė pagal savo galimybes.
Turėjome du vyresnius sportininkus, kuriems buvo iškeltas uždavinys dalyvauti daugiau varžybų, ir tas uždavinys buvo sėkmingai įvykdytas. O rezultatai buvo parodyti pagal jų pasirengimo lygį. Turime pripažinti, kad slidinėjime nėra paprasta konkuruoti su Skandinavijos sportininkais, kurie turi daug geresnes sąlygas žiemos sportui.
O visi kiti atrodo panašiai. Maloniai nudžiugino abu kalnų slidininkai – Andrejaus Drukarovo 41-oji ir Ievos Januškevičiūtės 43-ioji vietos. Visi kovojo iki galo, dėjo pastangas, nė vienam neturime priekaištų. Kiekvienas pagal galimybes kovojo už Lietuvą kaip valstybę.
– Gerai vertinant rezultatus gali susidaryti įspūdis, kad iš esmės viskas buvo gerai.
– Taip nėra. Nelabai gerai vertinčiau valstybinės sporto institucijos požiūrį skiriant lėšas žiemos sporto šakoms arba jas išbarstant per federacijas be aiškiau išreikštų prioritetų. Anksčiau buvo siūloma, kad žiemos olimpinėms žaidynėms turėtume atskirą pasirengimo programą, tačiau KKSD atsisakė tokių programų. Todėl dabar tapo neaišku, ar valstybei reikia, kad žiemos sporto atstovai dalyvautų olimpinėse žaidynėse.
Blogiausia, kad mes visiškai nematome strategijos, kaip valstybė norėtų plėtoti žiemos sporto šakas. Viskas yra palikta savivaldai ir pagal naują finansavimo tvarką deleguota sporto šakų federacijoms. Todėl manau, kad dabar situacija yra bloga. Reikia apsispręsti valstybiniu lygmeniu.
Žiemos sporto šakų atstovų pasirengimas turi būti aiškiai aptartas: turi būti numatytos lėšos, sudarytos sąlygos, patvirtinti atrankos kriterijai. Dabar mes matome, kad šios sporto šakos yra atstumtos nuo vasaros sporto šakų. Žiema šiame kontekste tampa mažiau matoma, mažiau svarbi.
– O ką manote apie lietuvių perspektyvas po ketverių metų Pekino žaidynėse?
– Kalnų slidininkai I.Januškevičiūtė ir A.Drukarovas dar jauni, jie gali drąsiai kovoti dėl aukštesnių vietų. Akivaizdu, kad į juos turėtume investuoti daugiau. Lygumų slidinėjime buriama jaunų perspektyvių slidininkų grupė, kurią sudaro 3–5 sportininkai. Auga naujas perspektyvus snieglenčių sporto atstovas – Motiejus Morauskas.
– Kokias pastebėjote pasaulines tendencijas žiemos olimpinėse žaidynėse?
– Yra keli dalykai, susiję su sportininkais. Vis dar išlieka aukštas vyresnių sportininkų pasirengimo lygis, bet keistai atrodo, kad 18–21 metų jaunimas konkuruoja su jais ir kovoja dėl aukso medalių.
Bet man į akis labai krito vyresnių sportininkų ilgaamžiškumas ir jų rezultatai. Labai didelė konkurencija tarp kalnų slidininkų, nes tai labai populiari ir komerciškai patraukli sporto šaka. Bet mums ji labai brangi, nes sportininkai beveik visus metus turi gyventi ir sportuoti kalnuose.
Džiugu tai, kad atvirai kalbama apie dopingą. Didieji skandalai po Sočio olimpinių žaidynių, yra susiję su Rusija, leido padaryti išvadas. Dabar visi sportininkai žino, kad bet kada bus patikrinti.
Jaučiama didžiulė interneto ir televizijos įtaka komercine prasme. Mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, sunku atsilaikyti finansiškai. Pasaulyje žiemos sporto šakos atsiduria prie svarbiausių, o pas mus numetamos į bendrą katilą. Patvirtinti kriterijai neatitinka žiemos sporto šakų principų ir niekas jų nepritaikė.
– Kodėl jie neatitinka?
– Dėl to, kad kai kuriose rungtyse startuoja apie šimtą sportininkų. Todėl sakyti, kad vertiname tik prizines vietas, pirmą arba trečią aštuntuką, yra nepriimtina.
Mūsų sportininkai pagal savo galimybes yra 20–30-uko ribose ir žemiau. Tai kitoks modelis nei dalyje vasaros sporto šakų. Reikėtų skaičiuoti įvertinant dalyvių skaičių, o ne tik pagal vietas.
– Ar Lietuvos sporto gyvenimą temdantys nesutarimai tarp LTOK ir KKSD turi įtakos patiems sportininkams?
– Į gera tai neišeina niekam, o labiausiai įtampą kelia treneriams ir sportininkams. Sportas yra nuolatinis procesas. Skaičiuojama, kad iš 365 dienų per metus jie sportuoja apie 320. Todėl labai svarbu žinoti, ar finansai yra užtikrinti, ar transportas sutvarkytas, ar maitinimo klausimai suderinti. Kai turėjome Lietuvos olimpinį sporto centrą, visi klausimai buvo derinami padedant vadybininkams. Jie sumažindavo papildomų rūpesčių treneriams.
Kitas rūpestis – olimpinė pamaina. Tai jauni, perspektyvūs sportininkai, tačiau jiems nepakanka federacijų pinigų, o savivaldybės ne visos suinteresuotos meistriškumu. Dabar valstybės lėšos sudėtos į vieną krūvą ir paskirstytos įvairioms sporto šakoms. Kai kurioms sporto šakoms tai kirto itin skaudžiai, todėl turime pradėti galvoti, kaip keisti esamą modelį. Negavus didelės dalies lėšų iškyla klausimas, kaip parengti tuos sportininkus. Nėra resursų, nėra valstybės dėmesio.
Bandysime kurti kitokią struktūrą, kuri veiktų veiksmingiau. Naivu tikėtis labai aukštų rezultatų, nes neturime profesionalios struktūros. Tam prieš kelis dešimtmečius buvo sukurtas Lietuvos olimpinis sporto centras, pradėtas programinis sportininkų rengimas. Programose buvo aiškiai nurodoma, kaip parengsime sportininką.
Dabar mes išsiskaidome. Klubai ir federacijos vykdo savo politiką, KKSD kol kas vykdo visiškai neaiškią politiką, o LTOK turi prioritetą – olimpines žaidynes. Didelio meistriškumo sportininkų rengimo dalis yra pamirštama, sutelkiant visą dėmesį į federacijas ir sporto šakas bendrai.
KKSD direktorius nuolat deklaruoja skaidrumą ir efektyvumą, bet mano patirtis rodo: skaidrumo ir efektyvumo sumažėjo, o Lietuvos sportas per artimiausią dešimtmetį susidurs su labai rimtomis problemomis.
Lietuvių rezultatai žiemos olimpinėse žaidynėse:
Biatlonas
Moterys. 15 km asmeninės lenktynės. 30. Natalija Kočergina, 75. Diana Rasimovičiūtė.
Vyrai. 20 km asmeninės lenktynės. 78. Tomas Kaukėnas, 82. Vytautas Strolia.
Slidinėjimas
Moterys. 10 km laisvuoju stiliumi. 73. Marija Kaznačenko.
Vyrai. 15 km laisvuoju stiliumi. 94. M.Strolia, 96. M.Vaičiulis.
Kalnų slidinėjimas
Moterys. Didysis slalomas. 54. Ieva Januškevičiūtė.
Slalomas. 43. I.Januškevičiūtė.
