Pradėjo nuo sprintų
Viena geriausių šalies bėgikių nuo mažens buvo itin judrus vaikas. Iš mokytojų išgirdusi rekomendaciją apsilankyti sporto manieže ir susipažinusi su bėgimu, greit suprato – tai ji veiks dar labai ilgai.
„Pradėjau nuo 60 m distancijos. Tada 300 metrų, po to – 600 metrų nuotolių. Palengva augau kaip žmogus ir kartu augo mano bėgamos distancijos. Apsistojau ties 800 m ir 1,5 km nuotoliais, tačiau gavau traumą ir greit paaiškėjo, kad nebeužtenka greičio varžytis. Supratau – jei noriu toliau sportuoti, jei noriu važinėti su rinktine, pateikti į pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes, teks keisti distanciją“, – prisimena R. Drazdauskaitė.
Prie tikrai ilgų distancijų merginai dar teko ilgai pratintis – net medikai rekomenduoja iki 25-erių maratonų nebėgti. Tad teko pradėti nuo mažesnių tikslų, stiprinančių organizmo galimybes. Bet tai bėgikei nebuvo didelis trikdis, o pasikeitusiomis rungtimis ji netgi džiaugiasi: „Iš tiesų medicininiai tyrimai parodė, kad mano širdis labiau tinka ilgoms distancijoms“.
Dviračiai nepatiko, bet vis tiek laimėdavo
Nepaisant to, jog nuo mažens R. Drazdauskaitė matė save kaip bėgikę, ji vis vien norėjo išbandyti kuo daugiau sporto šakų. Sportininkė teigia iki šiol mylinti tinklinį, tačiau mokyklos metais sporto hobių buvo visa galybė.
„Dažnai į maniežą ateidavau anksčiau ir dvi valandas iki treniruotės žaisdavau futbolą arba krepšinį. Tada padarydavau treniruotę ir po jos vėl žaisdavau krepšinį. Kieme lygiai tas pats – krepšinis su berniukais. Dviračius irgi lankiau, nors nelabai „užkabino“. Šiaip myniau labai gerai ir už mokyklą važiavau į „kregždučių ir ereliukų“ varžybas. Ir prizines vietas laimėdavau. Man patiko visos sporto šakos“, – juokiasi bėgikė.
Tačiau akivaizdu, jog didžiausias jos talentas buvo bėgimas. Vos pirmą kartą bėgdama maratoną R. Drazdauskaitė pasirodė taip gerai, kad iki olimpinio normatyvo pritrūko vos 32 sekundžių.
„Nebuvo lengva – paskutinius kilometrus jau skaičiavau minutėmis. Galvojau: „pakentėk, pakentėk“. Bet kai baigi distanciją, apima tokia euforija, kad pailsėjęs galvoji: „reikėtų dar vieną kartą pabandyti, norėčiau pagerinti rezultatą“, – prisimena atletė.
Už Lietuvą bėgti lengviau
Šiuo metu geriausias bėgikės maratono laikas – 2 val. 29 min. 29 sek. Šį rezultatą R. Drazdauskaitė pasiekė Londono olimpinėse žaidynėse 2012-aisiais, kuomet atbėgo 27-oji.
„Visada smagu varžytis už šalies garbę. Tai didelė atsakomybė, norisi kuo geriau pasirodyti, nors ne visada pavyksta. Didžiulis ir psichologinis spaudimas. Tačiau bėgimas dėl kitų žmonių labai palaiko.
Rio de Žaneiro žaidynėse buvo labai sunku, kojos medinės, bėgdamas matai, kad jau sėdi viena mergina, kita, galvoji – kam aš čia vargstu? Bet tada ateina kita mintis: „bėk tik greičiau, keturis metus ruošeisi, dabar sustosi, grįši namo su nuline vieta“. Jei būčiau bėgusi tik už save, nebūčiau baigusi distancijos“, – prisimena sportininkė.
