Lietuviškos olimpinės žaidynės – nuo A iki Ž: kaip atrodėme šaltame Pjongčange

Pjongčango olimpiadoje dalyvavusių devynių Lietuvos sportininkų gyvenime spalvingų potėpių netrūko.

„Lietuvos rytas“ nuo pat žaidynių pradžios iki uždarymo stebėjo Lietuvos atletų varžybas ir atidžiai sekė įvykius aplink.

Žvilgsnis į žaidynes – spec. korespondento akimis.

Lietuvos biatlono dabar lauks išbandymų metas. Kūno kultūros ir sporto departamento sprendimu po sporto finansavimo reformos šiai sporto šakai 80 tūkstančių eurų bus sumažintas finansavimas ir tai privers susimąstyti apie ateitį.

Natalija Kočergina sakė, kad moterų biatlono ateitis dabar bus itin miglota: „Kitais metais padėtis bus prastesnė. Gal net nebus lėšų moterų komandai išlaikyti. Pažiūrėsime, kaip bus. Daugelis merginų išeis, o pamainos dar kaip ir nėra. Pažiūrėsime, ką darys federacija.“

Lietuva ir nesitikėjo medalių olimpinėse žaidynėse, tačiau džiaugėsi ne tik tautiečių startais.

Lietuviai nuoširdžiai plojo ir Latvijai, kuri olimpiadoje sunkiai iškovojo pirmąjį medalį.

Bobslėjininkai Oskaras Melbardis ir Janis Strenga pelnė bronzą dviviečių rogių rungtyje.

Lietuva per Pjongčango olimpines žaidynėse turėjo ir antrąjį vėliavnešį.

Per atidarymą trispalvę iškilmingoje ceremonijoje nešė Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės lyderis biatlonininkas Tomas Kaukėnas, o per uždarymą ją į viršų kėlė žaidynėse debiutavęs Andrejus Drukarovas.

 

Iš devynių Lietuvos sportininkų per uždarymą Pjongčange buvo likę tik keturi. 18-metis A.Drukarovas pasirinktas kaip jauniausias rinktinės narys.

Į Pjongčango olimpiadą visas pasaulis įžengė po Rusijos dopingo skandalo, tačiau prasidėjus kovoms žaidynes vėl sudrebino nemalonios naujienos.

Iš pradžių įkliuvo japonas čiuožėjas Kei Saito, buvo sugautas ir slovėnų ledo ritulininkas Žiga Jegličius, bet labiausiai olimpiadą sukrėtė visai kitas sportininkas.

Paaiškėjo, kad akmenslydžio mišriųjų dvejetų varžybų bronzą su savo žmona Anastasija Bryzgalova laimėjęs rusas Aleksandras Krušelnickis vartojo meldoniumą. Abu jo mėginiai buvo teigiami. Tai gerokai supurtė olimpines žaidynes, kuriose Rusija teoriškai neturi savo komandos, – sportininkai rungtyniauja kaip „olimpiniai atletai iš Rusijos“.

Penktadienį smogė ir kita žinia – dopingą vartojo ir bobslėjininkė Nadežda Sergejeva. Po šių dopingo skandalų rusams nebuvo leista turėti savo vėliavos ir per uždarymą.

Lietuvos delegacija per olimpinių žaidynių atidarymą visiškai netikėtai atsidūrė tarp lyderių.

Korėjiečių abėcėlė lietuvius pastūmėjo į 15-ąją vietą, nors įprastai jie laukia, kol praeis daug šalių, ir būna maždaug per vidurį.

 

Šįkart po Graikijos antroji žaidynių atidarymo ceremonijoje žygiavo Gana, o už jos – Nigerija.

Atidarymo parade Lietuvos delegacijai buvo suteikta 15 vietų. Jame žygiavo 8 sportininkai – penktąjį kartą olimpiadoje dalyvavusi Diana Rasimovičiūtė norėjo pailsėti prieš kitos dienos sprinto lenktynių startą.

Olimpinėse žaidynėse buvo galima surengti ir Lietuvos sportininkų frazių varžybas. Čia aukso medalio verta Marija Kaznačenko.

24 metų slidininkė po debiuto olimpinėse žaidynėse prakalbo apie savo veido išraišką.

„Čia mano mirties šypsena“, – aiškino 73-iąją vietą tarp 90 sportininkų 10 km laisvuoju stiliumi varžybose užėmusi, bet su šypsena finišavusi M.Kaznačenko.

M.Kaznačenko dar nebuvo startavusi nė sykio, o jos kojas jau puošė mėlynės.

„Trasa – labai kieta, ir tai greitai pajutau. Per treniruotę kritau triskart, todėl turiu labai didelę mėlynę“, – sakė M.Kaznačenko, bet vis tiek šypsojosi.

Slidininkas Mantas Strolia irgi griuvo jau per pirmąsias savo lenktynes Pjongčange, bet atsikėlęs tęsė kovą.

 

Lietuvos delegacija vasario 16-ąją susirinko kuklios šventinės vakarienės, skirtos paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį.

Į vakarienę atvykusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kartu su sportininkais ir treneriais giedojo Lietuvos himną.

Drauge giedojo ir su Lietuvos delegacija dirbę du savanoriai iš Pietų Korėjos.

T.Kaukėnas jau per sprinto lenktynes pagerino Lietuvos biatlonininkų pasirodymų žaidynėse rekordą, kai užėmė 17-ąją vietą. Sportininkas sakė, kad jam labai padėjo perskaityti mamos žodžiai.

„Prieš pat startą skaičiau savo mamos interviu.

Mane tai labai įkvėpė. Mamos žodžiai suteikė daug įkvėpimo ir energijos“, – apie portale lrytas.lt perskaitytą interviu sakė T.Kaukėnas.

 

Biatlono varžybose vėl fantastiškai atrodė prancūzų legenda Martinas Fourcade’as. Su juo varžytis bandę lietuviai T.Kaukėnas ir V.Strolia neslėpė susižavėjimo.

M.Fourcade’as Pjongčange laimėjo auksą persekiojimo, bendro starto ir mišriųjų estafečių varžybose.

„Jis gimė ir užaugo kalnuose. Jo funkcinės sistemos – itin geros. Ramybės būsenos būdavo 24 širdies dūžiai per minutę. Paprastą žmogų jau reikėtų reanimuoti ar stimuliuoti širdį, o jam tai – normalu“, – legendos ypatybes aiškino T.Kaukėnas.

Žiemos olimpinės rinktinės siela vadinama buvusi slidininkė olimpinė čempionė Vida Vencienė buvo labai nustebusi, kai jai dovaną per apsilankymą prieš žaidynes įteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

V.Vencienė Pjongčango olimpiados metu minėjo svarbią 30 metų datą – 1988-aisiais ji Kalgario olimpiadoje iškovojo aukso medalį.

„Tai buvo visiškai netikėta, – prezidentei kartojo V.Vencienė. – Mūsų komanda labai šauni, ir mes norime rezultatų. Mums svarbu dalyvauti ir nugalėti save.“

Kiekvienas sportininkas ir olimpinių žaidynių svečias mažiausiai vieną kartą paragavo korėjiečių taip dievinamo kimči.

Šio patiekalo, kurio esmė – kelių rūšių daržovių fermentacija, yra daugiau nei 120 rūšių, tačiau dažniausiai patiekiami fermentuoti pekininiai kopūstai su aitriosiomis paprikomis.

Korėjiečiai kimči patiekia prie bet kokio maisto. Namuose įprasta turėti specialų šaldytuvą, skirtą fermentuoti ir laikyti kimči.

Kalnų slidininkė I.Januškevičiūtė sulaukė ir nuoširdžiausių linkėjimų iš vienos savo didžiausių sirgalių.

Pjongčango olimpiadoje apsilankė ir jos buvusi trenerė JAV lietuvė Jennifer Virskus, kuri I.Januškevičiūtę palaikė ir Sočio olimpinėse žaidynėse.

 

Slidininkas M.Strolia vaizdingai apibūdino savo būseną per sprinto estafetės varžybas, kuriose dalyvavo su Modestu Vaičiuliu.

„Antrajame rate prasidėjo sunkumai, o po jo buvo mintis: „Negrįžk. Prašau, niekada negrįžk“, – būtent to jėgų netekęs meldė M.Strolia, bet M.Vaičiulis vis dėlto pasirodė ir jam teko šliuožti trečiąjį ratą.

Pirmajame pusfinalyje jie tarp 14 komandų užėmė 12-ąją vietą, o galutinėje įskaitoje liko 25-i.

Kai Lietuva šventė valstybės atkūrimo šimtmetį, korėjiečiai ramiai žygiavo valgyti „toku“.

Lietuvos šventė sutapo su Pietų Korėjoje minimais Naujaisiais metais pagal Rytų kalendorių.

Korėjiečiai šventė tris dienas – dieną prieš, per ir po Naujųjų. Tačiau Pjongčange nebuvo nei efektingų fejerverkų, nei siautulingo vakarėlio.

Korėjiečiai Naujuosius sutinka gerokai ramiau ir tik sostinė Seulas sau leidžia švęsti vakarietiškai. Korėjiečiams Naujieji – ir gimtadienis. Būtent suvalgę „toku“ jie pradeda skaičiuoti kitus metus.

 

Lietuvos delegacija liko patenkinta Pjongčango žaidynių organizavimu.

Pradžioje buvo kilę problemų dėl transporto – šeimininkai neapskaičiavo kai kurių rungčių sportininkų skaičiaus, tad autobusuose kartais nelikdavo vietos, tačiau greitai ši problema buvo išspręsta.

Olimpiados rengėjai su rimta bėda susidūrė prieš pat žaidynes, kai 1200 apsaugos darbuotojų pakirto viduriavimą sukeliantis norovirusas. Juos pakeitė kariškiai.

Po to buvo gerokai padidintas dezinfekcinio rankų valiklio kiekis, ir tai leido suvaldyti situaciją.

Dažnai skambantis šūkis „nepainiokite sporto su politika“ buvo užkastas giliai sniege, kai Pjongčange ryškiai švietė olimpiniai žiedai.

Visos žaidynės buvo apsuptos politinės auros – Šiaurės Korėjos sprendimas atvykti į žaidynes ir netgi kartu su Pietų Korėja turėti bendrą moterų ledo ritulio komandą buvo laikomas vienu svarbiausių įvykių.

Pjongčango olimpiada net buvo vadinama taikos olimpiada, o prie olimpinių kaimelių buvo nemokamai dalijamos skrajutės apie Korėjos suvienijimą. Tribūnas gerokai nuspalvino Šiaurės Korėjos sirgalės, jos kėlė ir keistą nuostabą – tokių sinchroniškų judesių dar nėra parodę jokie sirgaliai.

 

Pjongčango olimpiadoje krito daug rekordų – ir čiuožimo varžybose, ir skaičiuojant medalius.

Norvegijos slidininkė Marit Bjorgen tapo daugiausia žiemos olimpinių žaidynių medalių turinčia sportininke per visą istoriją – 14.

Rusijos dailiojo čiuožimo dievaitės Jevgenija Medvedeva ir Alina Zagitova gerino viena kitos pasaulio rekordus pagal surinktus balus.

Bet Lietuvai svarbiausia buvo biatlono trasoje T.Kaukėno pasiekti rekordai. Biatlonininkas sprinto rungtyje užėmė 17-ąją vietą ir taip pasiekė geriausią nepriklausomos Lietuvos istorijoje rezultatą, bet jis laikėsi neilgai. T.Kaukėnas per persekiojimo lenktynes dar pasistūmėjo į priekį ir užėmė 13-ąją vietą.

Lietuvos delegacijoje Pjongčange buvo net trys Strolių dinastijos atstovai.

Slidinėjimo varžybose kovojo Mantas Strolia. Slidininkų trenerė – jo mama Kazimiera Strolienė.

Biatlono trasose varžėsi buvęs slidininkas Vytautas Strolia, kuris yra M.Strolios antros eilės pusbrolis.

 

Olimpiniai orai sirgalių ir sportininkų iš pradžių tikrai nelepino. Veriantis šaltis privertė nerimauti daugelį atletų, tarp jų – ir lietuvius.

„Stovėdavome su ilgesnėmis striukėmis ir vis tiek šaldavome. Per treniruotes iš viso buvo baisu, nes oras – dar ir sausas. Per treniruotę su apšilimo kombinezonu būdavo per šalta, o po treniruotės norėdavosi kuo greičiau bėgti ten, kur šilta, nes šaldavo rankos ir kojos“, – apie sąlygas prieš varžybas pasakojo M.Kaznačenko.

Per olimpiadą ir toliau spaudė šaltis – vakarais jis pasiekdavo ir 23 laipsnius, tačiau vėliau pasidarė šilčiau. Čia klaidą padarė T.Kaukėnas.

„Vaikiškai suklydau – nenuspėjau oro. Maniau, kad bus šilčiau, bet pradėjo šalti. Apsirengiau paprasčiau nei įprastai, nes norėjau, kad rūbai nevaržytų judesių. Sušalo rankos ir dėl to nukentėjo šaudymas. Nejaučiau šautuvo nuleistuko“, – po bendro starto lenktynių sakė T.Kaukėnas. Prestižinėje biatlono rungtyje jis liko paskutinis, 30-as.

Kai kiti keldavosi, mūsų šalies biatlonininkai miegodavo. Būtent tokią taktiką pasirinko Lietuvos biatlono rinktinė, kuri nusprendė ir Pietų Korėjoje gyventi Europos ritmu. Biatlonininkų ketvertukas keldavosi apie 14 valandą Pjongčango laiku ir džiaugėsi savo sprendimu.

„Prieš varžybas tai buvo naudinga. Nereikėdavo laukti visos dienos iki starto. Atsikeldavau, pavalgydavau, pasimankštindavau ir važiuodavau į varžybas“, – sakė T.Kaukėnas.

 

Olimpinėse žaidynėse debiutavęs kalnų slidininkas A.Drukarovas buvo vienintelis Lietuvos delegacijoje, kuris negyvena Lietuvoje.

Buvęs vilnietis A.Drukarovas dar būdamas 9-erių su mama persikėlė gyventi į Šveicariją.

Sportininkas Liucernos universitete studijuoja teisę, o kalnų slidinėjimo pamokų mokosi Italijoje.

Apie vėją olimpinių žaidynių svečiai kalbėjo tiek pat kiek apie sportininkus.

Iki beveik audros lygio pakilęs vėjas daugybę kartų keitė žaidynių grafikus – teko atidėti I.Januškevičiūtės startus, vėliau buvo nukeltos ir biatlonininkių varžybos.

Dėl didelio vėjo organizatoriai netgi buvo uždarę Gangningo olimpinį parką, kuriame gamtos stichija laužė palapinių konstrukcijas.

„Kažkiek vargina, nes kiekvieną rytą anksti keliesi ir atlieki visą rutiną. Dabar bus tokios keturios dienos“, – kalbėjo kalnų slidininkė.

 

I.Januškevičiūtės varžybos vykdavo anksti, tad ji keldavosi šiek tiek po 5 valandos ryto.

Slalomo varžybos buvo nukeltos dukart, kai I.Januškevičiūtė jau buvo spėjusi ir apšilimą padaryti.

A.Drukarovas pro sukąstus dantis išspaudė ironišką frazę: „Lipau į viršų daugiau nei leidausi.“

Lietuvos kalnų slidininkas slalomo rungtyje krito ir per pirmąjį, ir per antrąjį nusileidimus, tačiau sugebėjo išvengti likimo, kurį patyrė abu varžybų favoritai.

Andrejui abu kartus teko staigiai pašokti ir palypėti į viršų. Sportininkas viską darė pagal taisykles, bet sugaišo sekundžių. Slalome jis po dviejų nusileidimų liko 41-as tarp 43 finišą pasiekusių sportininkų. Per pirmąjį nusileidimą startavo 106 kalnų slidininkai.

Olimpinių žaidynių rengėjai skelbė, kad pardavė daugiau nei 92 procentus bilietų. Tai būtų apie 1,06 milijono bilietų.

Šeimininkai kalbėjo, kad bilietų parduoda daugiau, nei tikėjosi, tačiau užsienio žiniasklaidoje dažnai buvo kalbama apie tuščias vietas.

Slidinėjimo, biatlono ar kalnų slidinėjimo rungtyse visada būdavo laisvų vietų, tačiau dar daugiau tuščių kėdžių buvo galima išvysti akmenslydžio, greitojo čiuožimo varžybose.

Stebino ir daugybė tuščių vietų per ledo ritulio varžybas, kurios paprastai būna olimpiados ašis.

Tačiau šį kartą tai buvo galima suprasti – į žaidynes neatvyko Nacionalinės ledo ritulio lygos žaidėjai, kuriems raudoną šviesą uždegė klubų savininkai, o Tarptautinė ledo ritulio federacija nesugebėjo jų perkalbėti.

 

Diana Rasimovičiūtė (33 metai). Sprintas – 65-oji vieta, asmeninės lenktynės – 75, mišrioji estafetė – 19.

Natalija Kočergina (32 m.). Sprintas – 80-oji vieta, asmeninės lenktynės – 30, mišrioji estafetė – 19.

Vytautas Strolia (25 m.). Sprintas – 49-oji, persekiojimas – 43, asmeninės lenktynės – 82, mišrioji estafetė – 19.

Tomas Kaukėnas (27 m.). Sprintas – 17-oji, persekiojimas – 13, asmeninės lenktynės – 78, bendro starto – 30, mišrioji estafetė – 19.

Marija Kaznačenko (24 m.). Asmeninės lenktynės laisvuoju stiliumi – 73-ioji.

Mantas Strolia (31 m.). Skiatlonas – 63-ioji, asmeninės laisvuoju stiliumi – 94, sprintas – 64, komandų sprintas – 24, maratonas – prasidės šeštadienį.

Modestas Vaičiulis (28 m.). Asmeninės laisvuoju stiliumi – 96, sprintas – 44, komandų sprintas – 24.

Ieva Januškevičiūtė (23 m.). Didysis slalomas – 54-oji, slalomas – 43.

Andrejus Drukarovas (18 m.). Didysis slalomas – 59-oji, slalomas – 41.