Nešvarūs Rusijos žaidimėliai per Sočio olimpiadą visam laikui paliko gilų rėžį žaidynių veide. Milžinišką smūgį olimpinių žaidynių įvaizdžiui skėlęs rusų kambarys su skyle sienoje suskaldė visą sporto pasaulį – vieni reikalavo griežčiausios bausmės Rusijai, nesutinkantys tai vadino politika.
Aišku tik viena – Pjongčango olimpinės žaidynės apsiginklavo ir paruošė daugiau sargų, skirtų apsaugoti švarius sportininkus.
Į duris beldžia ir miegant
Kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė Pjongčango olimpinėse žaidynėse kartu su kambarioke Marija Kaznačenko kartą gerokai nustebo, kai į jų duris ankstų rytą pasibeldė nepažįstami žmonės. Laikrodis rodė 7 valandą ryto – sportininkės ne varžybų dieną paprastai dar miega.
„Keistas jausmas, kai anksti ryte į tavo duris kažkas pasibeldžia, o ten – nei treneris ar koks pažįstamas. Stovi svetimas žmogus. Net nežinai, kaip jis čia atsidūrė“, – pasakojo I.Januškevičiūtė.
Tada pas dopingo kontrolės pareigūnus sportininkus atvesti turintis personalas ieškojo biatlonininkų, kurie kambaryje gyveno anksčiau – dėl jų sprendimo Pietų Korėjoje gyventi Europos laiku sportininkai kambariais susikeitė.
Pas dopingo kontrolierius per suplanuoto miego valandas keliavo ir biatlonininkas Vytautas Strolia. Dar prieš olimpiadą Pjongčango olimpiniame kaimelyje apsilankius Daliai Grybauskaitei biatlonininkai susitikti su ja negalėjo dėl griežto miego plano, tačiau būtent tada V.Stroliai teko bendrauti su dopingo kontrolės pareigūnais.
Sočyje buvo paprasčiau
Beldimas į sportininkų duris Pjongčango olimpinėse žaidynėse tapo įprasta praktika. Kaimeliuose dopingo kontrolė veikia taip pat ryžtingai, kaip ir po varžybų, kada atlieka įprastas procedūras.
Tradiciškai po varžybų į dopingo kontrolės kambarį turi užsukti ant prizininkų pakylos lipę sportininkai.
Taip jiems įkliuvo ir akmenslydžio mišrių dvejetų bronzą su savo žmona laimėjęs Aleksandras Krušelnickis.
Olimpinį kaimelį palikti priverstas slovėnų ledo ritulininkas Žiga Jegličius buvo pasirinktas atsitiktinai, o štai japonas Kei Saito buvo pričiuptas dar prieš startą. Kai rusai suko galvą dėl A.Krušelnickio, paaiškėjo, kad dopingą vartojo ir jų bobslėjaus rinktinės narė Nadežda Sergejeva.
Pasak I.Januškevičiūtės, Sočio olimpinėse žaidynėse dopingo kontrolė veikė žymiai laisviau.
„Patikra dabar tikrai griežtesnė. Labai jaučiasi. Kalbėjau su daug žmonių, kad dabar taip netikėtai vedasi iš kambarių, treniruočių. Keletas draugų vėlavo į treniruotes. Tikrai griežtesnė nei Sočyje“, – sakė prieš ketverius metus olimpinėse žaidynėse debiutavusi kalnų slidininkė.
Rusai kalba apie spaudimą
Griežtesnės patikros Pjongčango olimpiadoje buvo galima tikėtis. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) ir toliau kritikuojamas dėl pernelyg minkšto elgesio su daugybę nusižengimų padariusia Rusija, tad organizacija privalėjo parodyti tvirtą kumštį.
Apie savo jėgą ir kovą su dopingu IOC kalbėjo ir iškart po to, kai įkliuvo ir A.Krušelnickis.
„Iš vienos pusės, paaiškėjus, kad sportininkas galėjo naudoti draudžiamas medžiagas nusivili. Bet kita vertus, tai parodo, kokia olimpiadoje efektyvi kova su dopingu. Ji padeda apsaugoti visus švarius sportininkus“, – pranešime teigė IOC.
Tad nenuostabu, kad po A.Krušelnickio skandalo dopingo kontrolės pareigūnai gerokai griežčiau pradėjo žiūrėti į tuos pačius rusus, kuriems specialius leidimus dalyvauti olimpiadoje įteikė pati IOC.
„Jaučiami akmenslydžio skandalo padariniai, – lrytas.lt kalbėjo Rusijos sporto žurnalistė Darija Mironova. – Štai ledo ritulininkai į tai nekreipia dėmesio, bet tai greitai pajuto dailiojo čiuožimo merginos. To tikrai per daug.“
Sukelia ir nepatogumų
Pjongčango olimpiadoje dirbanti žurnalistė kalbėjo apie Rusijos jaunosios dailiojo čiuožimo žvaigždės Alinos Zagitovos atvejį – sportininkė į dopingo kontrolierių kambarį turėjo eiti jau pradėjusi treniruotę prieš labai svarbų startą.
„Dopingo kontrolieriai norėjo jos mėginių ir privertė sustabdyti treniruotę. A.Zagitova labai nervinosi. Nesuprantame, kodėl jie negalėjo palaukti. Juk jos laukė labai svarbus startas“, – pasakojo rusų sporto žurnalistė Darija Mironova.
Su nepatogumais susidurti teko ir pačiai I.Januškevičiūtei. Sportininkę atsitiktinai patikrinti dopingo kontrolieriai nusprendė po didžiojo slalomo varžybų. Ją pakvietė dar prie tribūnų. Pati procedūra nemalonumų nesukėlė, bet trikdžiai atsirado šiek tiek vėliau.
„Aš pati jau kažkaip tikėjausi, kad mane susiras, nes žinojau, jog ir pas lietuvius dažnai užeidavo, – prisiminė I.Januškevičiūtė. – Po varžybų buvo gana vėlu ir jau neveikė jokie keltuvai, niekas. Turėjau pati prašyti, kad man iškviestų automobilį. Galėjo jį suorganizuoti iš anksto, nes laukti dar 50 minučių nėra patogu.“
Sportininkei pagrindiniu nepatogumu tapo miego trūkumas – varžybų dieną ji Pietų Korėjos laiku keliasi šiek tiek po 5 valandos ryto, todėl pasibaigus varžyboms yra įpratusi ilsėtis.
Prikėlė iš gilaus miego
Du kartus į dopingo kontrolės punktą teko keliauti ir geriausiam Lietuvos biatlonininkui T.Kaukėnui, tačiau pabusti iš gilaus miego jam teko daug dažniau.
„Trukdė miegą mums visiems ir keletą kartų, – sakė sportininkas, kuris pagal nustatytą grafiką Pjongčango laiku keldavosi apie 14 valandą. – Kartą anksti ryte kontrolė atėjo pakviesti manęs, kitą kartą – Vytauto. Tada buvo pats giliausias mūsų miegas, bet teko pabusti. Dažnai jie vaikščiojo ir rinko mūsų sportininkus.“
Ir nors miego režimas buvo sutrukdytas, T.Kaukėnas puikiai supranta dopingo kontrolės pareigūnų darbą ir svarbiausią tikslą. Antrasis kartas, kada jam teko priduoti mėginį, vyko jau po sprinto varžybų. Tada T.Kaukėnas pagerino savo rekordą, kai užėmė 17-ąją vietą.
„Kontrolę vykdę pareigūnai dirbo profesionaliai, bet tie, kurie atėjo pakviesti nemokėjo angliškai. Tai buvo vietiniai. Galbūt jie buvo mažai apmokyti, nes aš negalėjau susikalbėt ir jie nesuprato, ko noriu“, – pasakojo T.Kaukėnas.
Sportininkas pasakojo, kad Sočio olimpinėse žaidynėse jam nė karto neteko priverstinai keltis:„Tada tikrino vieną kartą, o dabar – du. Bet nemanau, kad tai – per daug.“
Kontrolieriai dirba iki nakties
Aukštą pavarą įjungę dopingo kontrolės pareigūnai ir patys pluša velniškai ilgai. Už mėginių surinkimą Pjongčange atsakinga Rūta Banytė pasakojo, kad dažnai darbą pradeda anksti ryte, o duris užveria ir naktį.
„Priklauso nuo dienos, tačiau tai būna nuo 8 iki 13 sportininkų“, – pasakojo R.Banytė.
Dalį jos darbo sudaro ir kruopštus dokumentų pildymas. Pjongčango olimpinėse žaidynėse tai tenka daryti ranka, nors Sočio žaidynėse visi duomenys buvo vedami į kompiuterį. Dokumentų pildymas – itin kruopšti užduotis. Atradus klaidą dokumentuose subliūkšta visa dopingo byla, tad kiekvienas ženklas popieriuje yra ypatingai svarbus.
R.Banytė pasakojo, kad dažnai sportininkai painioja dopingo kontrolės pareigūnus su savanoriais, kurių darbas – pakviesti sportininkus. Pastarieji dažnai būna apmokomi prieš olimpines žaidynes ir neįvertina sportininkų situacijos.
„Kai sportininkai ateina, mes pasisveikiname, paklausiame, ar jie yra pasiruošę, – priminusi, kad ir kontrolės pareigūnai yra prižiūrimi, pasakojo R.Banytė. – Galbūt sportininkas pralaimėjo, todėl nori pailsėti, nuraminti aistras. Kai jau jie būna pasiruošę, pakviečiame procedūrai.“
