Antradienį mišrių estafečių varžybose finišą kirto tik Natalija Kočergina, trasoje sušilo Diana Rasimovičiūtė, o du Lietuvos rekordus sprinto ir persekiojimo lenktynėse gerinęs Tomas Kaukėnas bei iš slidinėjimo į biatloną perėjęs Vytautas Strolia taip ir nepasirodė trasoje.
Varžovams ratu aplenkus D.Rasimovičiūtę teisėjai sustabdė Lietuvos komandą, kuri pranoko tik tokio pat likimo ištiktus slovakus. Lietuvei iki finišo buvo likę mažiau nei kilometras.
„Gaila, kad olimpinės žaidynės baigėsi taip liūdnai“, – tarstelėjo T.Kaukėnas, kuris su komanda jau iškritę patraukė tiesiog treniruotis.
Viską sugadino šaudymas
Įdomios mišrios estafetės varžybos baigėsi per paskutinę D.Rasimovičiūtės atkarpą. Jau penktosiose olimpinėse žaidynėse startavusi Lietuvos sportininkė ugnies ruože gulėdama panaudojo du papildomus šovinius, o stovėdama išvengė klaidų, tačiau jai nepavyko priartėti prie savo varžovių ir pagerinti laiko, kuris po N.Kočerginos finišo žadėjo ne itin gerus įvykius.
„Įstrigau pirmojoje šaudykloje, nes reikėjo dviejų papildomų šovinių. O stovint viską sugadinau. Džiaugiuosi tuo, kad pavyko nenugriūti, nes netoli buvo griūtis. Čekė sulaužė šautuvą ir lazdą“, – sakė vienintelė finišą kirtusi lietuvė N.Kočergina.
M.Aasmae pabrėžė, kad čia ir prasidėjo didžiosios bėdos: „Estafetėje labai daug lemia šaudymas. Šansą turi tik tada, jeigu gerai šaudai. O jeigu blogai šaudai jau pirmajame etape – atsitiesti sunku.“
Už nugaros – olimpinė čempionė
Bet M.Aasmae buvo linkęs žiūrėti į teigiamą pusę. Ant rankos pirštų jis suskaičiavo tris savo geriausius rezultatus pasiekusius Lietuvos biatlonininkus.
„Nėra blogo jausmo, nes tai – biatlonas. Tie patys slovakai turi dėl medalių kovojančias sportininkes, – kalbėjo M.Aasmae, kuris įvertino ir bendrą pasirodymą žaidynėse. – Visi mūsų sportininkai parodė geresnius rezultatus. Idealu, nes yra progresas. Toma, Natalija ir Vytautas parodė geriausiu savo startus. Dianai tik nepavyko, bet visi negali, juk tada iš viso viskas būtų puiku.“
Už lietuvių likusių slovakų komandoje buvo biatlono garsenybė Anastazija Kuzmina. Sportininkė Pjongčange iškovojo tris medalius – 15 km individualios ir 10 km persekiojimo lenktynių sidabrą, o 12,5 km masiniame starte laimėjo auksą.
Paulina Fialkova individualioje rungtyje užėmė 5-ąją vietą. Būtent ji per mišrių estafečių varžybas šaudė taip stipriai pro šalį, kad A.Kuzmina nesugebėjo atstatyti rezultato – slovakai sustabdyti po antrosios sportininkės šaudyklos.
Mažesniu už kitus
Lietuvos biatlonas Pjongčango olimpinėse žaidynėse spindėjo pačioje pradžioje, o to kaltininkas buvo lyderis T.Kaukėnas. 27 metų sportininkas iš Ignalinos sprinto lenktynėse užėmė 17-ąja vietą ir pagerino Lietuvos rekordą. Tada sportininkas dėkojo savo mamai, kuri lrytas.lt portalui pasakojo apie sūnų ir taip jį įkvėpė kovoms. Persekiojimo lenktynėse T.Kaukėnas buvo dar geresnis – užėmė 13-ąją vietą.
„Jo dieną jam pavyko viskas. Tomo fizinis pasirengimas buvo labai geras, slidės puikiai paruoštos. Jam pavyko šaudyti pučiant vėjui. Taip ir susidėjo rezultatas“, – pasakojo estas.
Pasak Lietuvos biatlono rinktinės trenerio – lietuviai turėtų džiaugtis savo sportininkų pasirodymu Pjongčange.
„Mūsų komanda labai maža. Aptarnaujančio personalo beveik neturime. Praktiškai neturime, nes dirbame dviese su Aurimu Bučeliu. Kitos komandos turi ir dešimt, ir daugiau žmonių“, – vardijo treneris.
Dėl ateities – neaišku
Estas šiuo metu nežino, ar ir toliau treniruos Lietuvos rinktinę. Kaip ir dėl savo ateities nėra tikra N.Kočergina. Pastaroji jau anksčiau sakė, kad KKSD atlikus sporto pinigų skirstymo reformą ji susimąstė apie karjeros pabaigą, bet 15 km individualiose varžybose užėmus 30-ąją vietą taško dėti neskubėjo.
„Pirmasis ir paskutiniai blynai prisvilo. O savo pasirodymą individualioje rungtyje vertinu pakankamai gerai, – 32 metų biatlonininkė, kuri sprinte liko 80-a. – Viskas dabar priklausys nuo biatlono federacijos sprendimo. Jeigu jie atsisakys moterų komandos, tai gal bandysiu sportuoti pati. Bet jeigu viskas liks tokiame pat lygyje, kaip dabar, likčiau dar ketveriems metams.“
Lietuvos biatlono federacija (LBF) bus priversta rimtai pasukti galvą, nes jai finansavimas sumažės 80 tūkstančių eurų.
„Mes turime per mažai personalo, kad nuolat būtume šiame lygyje, – pasakojo M.Aasmae. – Dianai ši olimpiada nepasisekė, tačiau pažiūrėkime į kitus komandos narius. Nebus visada taip, kad visi būtų stiprūs. Gal ir nesigavo taip gerai, kaip norėjome.“
Vyrai turi gerą pamainą
Pjongčango olimpiadoje geresnių rezultatų parodyti nepavyko tik vasario 25-ąją 34-ąjį gimtadienį švęsiančiai D.Rasimovičiūtei. Sprinto rungtyje ji liko 65-a, o individualioje – 75-a.
Dar po Sočio žaidynių apie karjeros pabaigą kalbėjusi sportininkė vargu, ar dalyvaus Pekino olimpiadoje. Sočio žaidynėse slidinėjime besivaržęs V.Strolia Pjongčange persekiojime buvo 43-as, sprinte – 49-as, o individualioje – 82-as.
Pasak M.Aasmae, Lietuvos biatlonas ateityje dar gali nustebinti.
„Lietuvos biatlono ateitis bus gera vaikinams, jeigu visi tęs karjeras. Turime jaunąjį Liną Banį. Po dvejų metų turėsime labai gerą komandą. Galima bus rimtai pakovoti. Jų amžius – labai geras, viskas – prieš akis. Jie nėra toli nuo lyderių. Dar pora metų ir jie bus labai geri, – pasakojo treneris ir pridūrė. – Merginoms sunkiau, nes jos – vyresnės, tačiau yra Gabrielė Leščinskaitė.“
