Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su olimpinio sidabro laimėtoju, buvusiu penkiakovininku Edvinu Krungolcu.
– Rusas akmenslydžio sportininkas išsiųstas iš žaidynių, nes jo A ir B mėginiai buvo teigiami, atrasti meldoniumo pėdsakai. Jūs esate pripažinęs, kad kadaise esate vartojęs šį preparatą ir sakėte, kad tai nėra tikrasis dopingas.
– Tuo metu, kai jį vartojau, jis nebuvo dopingu. Ir šiuo metu jis yra vaistas. Bet sužinojau naujieną, kad jis atlieka ir kitas funkcijas, nei aš maniau, kai vartojau – mąsčiau, kad jis gali padėti širdžiai atsigauti po sunkių krūvių. Pasirodo, jis nuima ir stresą. Dabar tokia informacija išlindo ir man daug kas stojasi į vietas. Tai gali būti tikras dopingas – jį sportininkai naudoja, turėdami tam tikrų tikslų: prieš varžybas nuimti stresą, kas yra, galbūt, net 50 proc. sėkmės.
– Rusijoje svarstomos 3 versijos: sportininką galėjo „pakišti“, galbūt, jis sąmoningai vartojo preparatą arba jis galėjo preparatą vartoti pagirioms.
– Apskritai pagirios ir sportas truputėlį kertasi su logika. Galbūt. Vienam žmogui padeda pienas, kefyras, kitam, galbūt, meldoniumas. Sunku pasakyti. Aišku, ironizuoju, bet nežinau viso poveikio, koks gali būti vartojant meldoniumą. Pirminė informacija man kelia šypseną.
– Dėl ko jūs pats vartojote šį preparatą? Kodėl sportininkai vartojo šį preparatą?
– Nesu profesionalus medikas, bet mes jį vartodavome po sunkių krūvių, padėti širdžiai atsigauti iki kitos treniruotės. Yra medikai, Lietuvos rinktinės gydytojai, kurie rekomenduodavo jį.
– Jūs buvote susipažinę, kokie galimi šalutiniai jo poveikiai, kas tai per preparatas? Jis sukurtas Rygoje 1970-aisiais metais: viešoje erdvėje teigiama, kad tai vienas labiausiai eksportuojamų Latvijos produktų.
– Manau, didžioji dalis sportininkų įdėmiai neskaito lapelių, juo labiau, mažai kas supranta tuos medicininius terminus. Bet tam yra sporto medicina, daktarai, kurie mums padeda. Aš tuo metu visiškai pasitikėjau savo daktaru. Tikiu, kad ir dabar Lietuvos medikai yra aukštos kvalifikacijos.
– Jus nustebino žinia, kad meldoniumas nuima stresą. Kai jūs jį vartojote, jautėtės kažkaip kitaip?
– Ne. Dažniausiai vaistas padeda taip, dėl ko jį ir vartoji. Aš vartodavau tam, kad pagerinčiau širdies darbą. Galbūt, tai yra šalutinis poveikis, bet kai apie tai nežinai, atrodo, kad jokie dalykai nevyksta.
– Jums neatrodo, kad tai savotiškas placebas?
– Ko gero, taip. Apskritai meldoniumas ir įtrauktas į dopingo sąrašą daugiau kaip placebas, negu aktyvi medžiaga.
– Meldoniumas yra preparatas, skirtas lengvo lėtinio širdies nepakankamumo gydymui – taip teigiama oficialiai. Jis plečia kraujagysles, atstato pusiausvyrą tarp deguonies patekimo į ląstelę ir jo sunaudojimo ir tokiu būdu apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Preparatas pasižymi širdį apsaugančiu poveikiu. Jis padeda organizmui išlaikyti fizinį krūvį bei pasiruošti naujiems krūviams. Nors tai yra vaistas, bet sportininkai jį vartojo kaip papildą?
– Negalima vadinti papildu, nes tai medikamentas. Jis naudojamas širdžiai atsistatyti iki kitos treniruotės, kad galima būtų sportuoti maksimaliais krūviais.
– Kai prisipažinote, kad vartojote šį preparatą, labai rizikavote?
– Jeigu prisipažinsiu, kad išgeriu alaus bokalą, turėtų būti panaši reakcija, nes sportas ir alkoholis nesuderinami dalykai.
– Tada sakėte, kad norite įspėti kitus Lietuvos sportininkus, kad jie būtų atidūs, sektų informaciją, žiūrėtų, ką vartoja.
– Būtent, kad nereiktų pasitikėti vien tik medikais ir daryti savo namų darbus. Po kažkokio akibrokšto lieka kaltas atletas, o ne jo daktaras, jeigu tai nėra akivaizdžiai patvirtinta.
– Kita vertus, susigrąžinti sportininko reputaciją yra labai sunku.
– Tai didžiulė dėmė, tai kainuoja nervų ir pinigų. Kitais atvejais netgi visą karjerą.
– 2016 metais bėgikė Živilė Balčiūnaitė buvo diskvalifikuota dėl meldoniumo vartojimo. Kiek Lietuvoje galėtų būti sportininkų, kurie kažkada vartojo tą preparatą, kol jis nebuvo dopingas?
– Sunku pasakyti, bet manau daug ištvermės sporto atstovų tikrai jį vartodavo. Jeigu aš, būdamas Lietuvos rinktinės nariu, vartojau, vadinasi, tikrai nebuvau eksperimentinis triušis.
– Ar žinojote, kiek laiko organizme gali išlikti jo pėdsakai?
– Man nebuvo prasmės apie tai galvoti, nes tai buvo medikamentas, vienas iš daugelio. Galima jį priskirti net maisto papildams, nors aš to nedaryčiau. Būdavo aišku, dėl ko jis vartojamas ir to užtekdavo. Situacijai pasikeitus, dabar įtraukus į dopinginių vaistų sąrašą, keičiasi ir sportininkų bei medikų požiūris į tą preparatą.
– Lietuvos olimpiečių gydytojas Dalius Barkauskas yra pasakęs, kad kol sportas yra politizuotas ir komercinis, draudžiami priedai ir toliau bus vartojami. Sutiktumėte su tokia nuomone?
– Tikrai yra tiesos. Kol gainiojamasi pergalių dėl pinigų, apdovanojimų, tol bus ir nešvarių sportininkų, kurie sieks kažkaip apgavystės būdu įgyti viršenybę prieš kitus sportininkus.
– Jūs pats esate sakęs, kad šioje situacijoje įžvelgiate politinį vaistų gamintojų žaidimą.
– Tai mano asmeninė nuomonė, aš nenoriu nei jos tvirtai laikytis, nei paneigti. Kas gali paneigti, kad taip ir nėra? Yra keli preparatai, kurie pasižymi panašiu poveikiu – inozinas ir meldoniumas. Galiu suklysti, bet, mano galva, jie atlieka tą pačią funkciją, tik jų pavadinimai skiriasi. Pažiūrėjus, kas nukentėjo dėl meldoniumo skandalo, tai 95 proc. yra Rytų bloko šalių sportininkai.
– Tas preparatas buvo sukurtas Rytų bloko šalims?
– Tai palieka tam tikrą terpę spėlionėms. Mano spėlionė tokia, kad gali būti ir taip.
– Jeigu kalbėtume apie nešvarų sportą, Rusijos sportininkų skandalus dėl dopingo vartojimo – turbūt nėra sveika situacija?
– Vien tai parodo, kad tai yra liga – rusų komandos nėra olimpinėse žaidynėse. Iš niekur nieko tokie dalykai nevyksta. Precedento neturintys atvejai. Ir dabar, kai rusų sportininkai buvo po 35 padidinamaisiais stiklais, vėlgi nuskambėjo ši istorija. Nesvarbu koks dopingas, bet tai yra faktas – tai yra liga ir ja rimtai sergama.
– Neturite paaiškinimo kodėl?
– Sugrįžkime prie pergalių troškimų ir pinigų. Ne paslaptis, kad Rusijoje viskas yra politizuota ir komercializuota iki tokio lygio, kad olimpiniai čempionai už tas pergales gauna milžiniškus pinigus.
– Nemanote, kad buvo padaryta klaida leisti olimpiadoje startuoti 169 atletams iš Rusijos? Jeigu šalis diskvalifikuota, tai visi turėtų būti diskvalifikuoti?
– Manau, kad teisingai pasielgta. Švarieji sportininkai tikrai neturėtų nukentėti. Avių bandoje atsiranda vilkas, apsimetęs avimi – ir šiuo atveju, manau, taip įvyko. Bet dauguma, kuriems leista dalyvauti olimpinėse žaidynėse, yra labai stebimi ir daryti kažkokias klaidas, akibrokštus, rizikuoti ne tik savo karjera, bet ir šalies švarumu – bloga situacija. Tai yra rimta liga.
– Per olimpines žaidynes daug kalbame apie švarų sportą. Ko dar trūksta, kad mes galėtume labai rimtai pasakyti, kad sportas yra švarus, kontrolės pakanka, sportininkai yra atsakingi?
– Tai karas su vėjo malūnais. Jau nuo Antikos laikų olimpinių žaidynių tokie dalykai buvo daromi. Ir tais laikais olimpiniai čempionai kovodavo dėl tikrai didelių piniginių prizų, galbūt netiesiogiai mokamais pinigais, bet žemėmis. Ta tradicija išliko iki šių dienų. Jeigu mes jos nepakeisime, o jos niekada nepakeisime, tai ir išliks. Didysis sportas gyvuos tol, kol gyvuos susidomėjimas, kol sportas bus žiūrimas. Čia yra užburtas ratas – kaip eismo kelių taisyklės: kiek bedidinsi baudas už greitį, vis tiek atsiras tokių, kurie norės prasilėkti. Taip ir čia. Aišku, reikia stiprinti kontrolę, prevenciją, bet visiškai išnaikinti šitą blogį, turbūt, nepasiseks niekada.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
