Lietuvos antidopingo agentūros atstovė žaidynėse yra atsakinga už sportininkų šlapimo ir kraujų mėginių ėmimą, tad ji – arti naujojo olimpinių žaidynių skandalo.
Pjongčango olimpiadą purto Rusijos dopingo skandalas, o jo centre – ne tik Sočio žaidynėse slaptą kambarį, skirtą per skylę sienoje keistis mėginius, įkūrę rusai, bet ir garsiojo Latvijos biochemijos profesoriaus Ivaro Kalvinio kūrinys – meldoniumas.
Rusas jau iškeliavo?
Meldoniumo skandalai jau buvo tarsi palikę sporto padangę, kai sekmadienį ir taip prastam rusų įvaizdžiui smogė žinia – akmenslydžio mišrių porų varžybų bronzą kartu su savo žmona laimėjęs Aleksandras Krušelnickis sulaukė kaltinimų dopingo vartojimu.
„A“ mėginyje aptikta garsiojo meldoniumo pėdsakų. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, sportininkas jau atidavė akreditaciją, susikrovė lagaminus ir patraukė namo, nors „B“ mėginio rezultatai ir nėra oficialiai žinomi.
„Jeigu pasitvirtins įtarimai, sportininkas bus nušalintas, o medalis atiteks ketvirtosios vietos laimėtojui“, – paprastai situaciją paaiškino R.Banytė.
Šiuo atveju medaliai atitektų norvegams.
Kerta ne tik Maskvos įvaizdžiui
Bet šis dopingo skandalas nėra toks paprastas. Į Pjongčango olimpiadą atvyko 169-i rusų sportininkai ir jie čia oficialiai vadinami „olimpiniais sportininkais iš Rusijos“. Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) draudimo sulaukusi šalis per atidarymą nešė neutralią vėliavą ir negirdėjo savojo himno.
Dėl didžiulio dopingo skandalo nubausta Rusija vis dar bando atstatyti Maskvos laboratoriją, kurioje buvo išvaikyti darbuotojai ir pradėtas procesas, skirtas atgauti licenciją. Prie to prisideda Lietuvos antidopingo agentūros vadovė Ieva Lukošiūtė-Stanikūnienė.
Pjongčango žaidynėse aistras iki šiol kurstė rusų sirgaliai, kuriems IOC nurodymai negalioja. Pastarieji per įvairias varžybas nuolat skanduoja savo šalies vardą, mojuoja ne tik savo šalies vėliava, bet ir SSRS simbolika. Rusų aistruoliai yra iškėlę ir bolševikų vado Stalino vėliavą.
Žiniasklaida jau ne vieną kartą klausė, ar IOC draudimas – išties veiksmingas. Štai per ledo ritulio rungtynes su JAV rinktine rusų sirgaliai arenoje komandą palaikė taip, tarytum jokių draudimų šalis ir nebūtų sulaukusi.
IOC įvaizdį ganėtinai gadina ne tik sirgaliai. Olimpinių žaidynių pradžioje įkliuvo japonas Kei Saito, bet rusų skandalas viską perkelia į naują lygmenį.
Pasak R.Banytės, dabartinis sučiuptų dopingą vartojusių sportininkų skaičius dar nėra didelis.
„Tačiau kontrolės vyksta, mėginiai tiriami ir žaidynės nesibaigė“, – pridūrė ji.
Žino, kiek veikia
Rusijai dopingo skandalas gali kainuoti viltį per uždarymo ceremoniją nešti savo vėliavą. Tai buvo pažadėjusi IOC, bet jeigu A.Krušelnickio „B“ mėginys jo neišteisins, organizacija privalės reaguoti griežtai.
Tačiau kol situacija nėra išaiškinta, o pagrindinė tema – meldoniumas, rusai traukia seną kortą, kurią naudojo nuo 2016 metų sausio 1 dienos, kada Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) ir uždraudė šį preparatą.
Nuo tada buvo nubausti 40 Rusijos sportininkų, kurie vis tiek vartojo meldoniumą. Tarp jų – ir teniso garsenybė Marija Šarapova.
Patys rusai, vaistą nuo 1991 metų gaminančios „Grindeks“ kompanijos atstovai ir netgi pats I.Kalvinis yra sakę, kad meldoniumas organizme gali išlikti netgi metus.
Bet R.Banytė tik šypsosi.
„Nevisai. Skaičius nepanašus, – sakė dopingo kontrolės pareigūnė. – Yra tikslus skaičius, tačiau jo neatskleisiu, kad sportininkai negalėtų apskaičiuoti, kada nutraukti vartojimą. Bet yra apskaičiuotas tikslus laikas, kiek medžiaga gali išbūti organizme.“
Nustebino, kad akmenslydis
Kaip lrytas.lt portalui yra sakęs biochemijos profesorius I.Kalvinis, „meldoniumas optimizuoja deguonies naudojimą kūno ląstelėse ir audiniuose, todėl yra efektyvus pagalbininkas sergantiems širdies ligomis.“
Pasak R.Banytės, ši medžiaga sportininkams gali suteikti pranašumą.
„Meldoniumas buvo išrastas tam, kad apsaugotų širdies ląsteles nuo per didelio krūvio. O sportininkai taip gali treniruotis sunkesnėmis sąlygomis ir ilgesnį laiką nei įprastai“, – efektą paaiškino ji.
Būtent ši priežastis ir lėmė pasaulio nuostabą, nes meldoniumo vartojimu kaltinamas akmenslydžio atstovas. R.Banytę tai irgi nustebino.
„Kartais ten varžybos užsitęsia ilgesnį laiką, tačiau tai daugiau intelektualus žaidimas – šachmatai ant ledo. Nemanau, kad tai turėtų didelę reikšmę akmenslydžio žaidėjui, – pasakojo ji. – Meldoniumas nelabai gali padėti susikaupti. Suprantama, kiekvienas žmogus – individualus ir galbūt sportininkas galvoja, kad tai padeda susikoncentruoti, tačiau meldoniumo tikslas nėra padėti susikaupti.“
Vartojo dauguma
Dar meldoniumo skandalų įkarštyje garsiai buvo kalbama, kad tai – Sovietų sąjungos karių vaistas, tačiau tiesa ta, kad ir Lietuvoje šią medžiagą naudojo daug sportininkų. Kai ji nebuvo uždrausta, žinoma.
Dabar įkliuvusio dėl dopingo sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio treneris Bronislavas Vyšniauskas dar prieš Rio de Žaneiro olimpiadą viešai teigė, kad meldoniumą savo auklėtiniams duodavo „kaip vitaminą. B vitaminą.“
Lietuvoje ši medžiaga buvo plačiai paplitusi. Štai 2016 metų balandžio mėnesį, kai medžiaga jau buvo draudžiama, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paskelbė, kad pardavimai išaugo.
„Nesu girdėjusi, kad 2017 metais būtų sugavę. Nebent tai – pavieniai atvejai, tačiau tokio masiškumo, koks buvo 2016-aisiais, nebeliko“, – pasakojo R.Banytė.
Nuo meldoniumo oficialaus uždraudimo iki 2018-ųjų dėl šios medžiagos vartojimo iš viso buvo nubausta 170 sportininkų.
Dirba ir iki nakties
Pjongčango olimpinėse žaidynėse buvo patikrinti bent du Lietuvos sportininkai. Apie tai yra pasakojusi Ieva Januškevičiūtė, o per Dalios Grybauskaitės vizitą olimpiniame kaimelyje pas dopingo kontrolierius turėjo užsukti biatlonininkas Vytautas Strolia.
Po Sočio žaidynių skandalų dopingo kontrolės pareigūnai turėjo daug darbo, tad Pjongčango olimpiada – ne išimtis.
R.Banytė pasakojo, kad kartais tenka padirbėti nuo ryto iki vidurnakčio, todėl šiame darbe svarbiausia – išsaugoti susitelkimą. Nors viena klaida ranka ant popieriaus pildomuose protokoluose gali leisti nešvariam sportininkui išsisukti.
„Priklauso nuo dienos, bet būna apie 8-13 sportininkų, – apie užimtumą pasakojo R.Banytė. – Vienos dienos labiau užimtos, kitos – mažiau.“
Ryte sužino sportininkų skaičių
R.Banytės diena Pjongčango olimpiadoje priklauso nuo režimo – ar vyks reikės imti varžybinius testus, ar ne. Būtent po varžybų ir įkliuvo A.Krušelnickis. Įprasta, kad medalių laimėtojus visada patikrina dopingo kontrolės pareigūnai.
„Kiekviena diena prasideda nuo susirinkimo, kur mūsų vadovai informuoja apie apytikslį sportininkų skaičių, kurį turėsime patikrinti, – pasakojo R.Banytė. – Patikriname savo darbo vietas – ar turime visą įrangą, ar viskas sutvarkyta ir laukiame sportininkų.“
R.Banytė yra girdėjusi daug istorijų, kai sportininkai ar jų treneriai kaltina dopingo kontrolės pareigūnus įžūliu elgesiu ar kone tyčiniu kenkimu, tačiau ji patikina – tai tiesiog neįmanoma. Netgi kontrolės pareigūnai yra prižiūrimi.
„Kai sportininkai ateina, mes pasisveikiname, paklausiame, ar jie yra pasiruošę, – pasakojo ji. – Galbūt sportininkas pralaimėjo, todėl nori pailsėti, nuraminti aistras. Kai jau jie būna pasiruošę, pakviečiame procedūrai.“
Laukimo salėje – ir atstovai
Kraujo mėginio davimas – vienas reikalas, tačiau šlapimo – kita istorija. Ne visi sportininkai iškart po varžybų gali priduoti mėginius.
„Visa tai gali užtrukti, o to priežasčių – daug. Galbūt tai buvo ištvermės sportas, karšta ar sportininkai metė svorį. Dėl tokių niuansų procesas gali užtrukti“, – pasakojo R.Banytė.
Nėra taisyklių, kurios jau į dopingo mėginių pridavimo patalpas atėjusius sportininkus verstų tai padaryti kuo greičiau. Pasak R.Banytės, jeigu taip nutiktų, lauktų, kad ir parą.
Tačiau sportininkai patys nori kuo greičiau užbaigti reikalus. Jeigu užtrunka, jie laukiamajame gali žiūrėti televizorių ir atsigerti gaiviųjų gėrimų, kurie paspartintų procesus.
„Yra laukimo salė, kambariai, kur yra televizorius ir gaiviųjų gėrimų. Sportininkas ten būna arba su komandos nariu, ar vienu iš atstovų – gydytoju, treneriu, masažuotoju. Jie ten kalbasi, o telefonais naudotis negalima. Jokių nuotraukų, tiesiog gyvas bendravimas“, – pasakojo R.Banytė.
Sportininkui pridavus mėginius jos darbas – sutvarkyti dokumentus ir palinkėti jam sėkmės. Mėginiai iškart keliauja į laboratoriją.
