O nutinka vakarėliai su profesionaliomis šokėjomis, arbatėlės, pyragaičiai ir riestainių karoliai.
Kosmetiškai „Sporto namais“ pasivadinę olimpiadose visada garsėjantys „Rusų namai“ žaidžia pagal visas pritaikytas taisykles, bet tai spausti greičio pedalo netrukdo.
Apie Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) draudimą Rusijai čia išduoda tik keletas detalių, nes savanoriai ir čia atėję rusai apie dopingo skandalą nekalba. Šypteli ir pradeda kalbėti apie ateitį, kai draudimų nebus.
Bet prie „Sporto namų“ neplevėsuoja rusų trispalvė, jos nėra ir patalpose. Ji sirgaliams nėra uždrausta, bet čia bandoma išlaikyti paklusniųjų įvaizdį. Savanoriai pavyzdingai taria „olimpiniai sportininkai iš Rusijos“.
Pastarųjų Pjongčango olimpinėse žaidynėse yra 169-i. Daugiau nei šeimininkų.
Šūkio Rusijai neužmiršo
Kita vertus, Rusijai nereikia daug sukti galvos, kad surastų kitų atributų, nors apie „Sporto namus“ paklausti keletas žurnalistų, o vėliau ir sirgalių šyptelėjo – patys jie jų taip tikrai nevadina. Kas oficialu – viena, o tradicinis pavadinimas niekur tarsi nedingęs.
Juk ir ant sienos nupiešta matrioška šaukia „Pirmyn, Rusija!“.
Už Olimpinio parko ribų esančią savotišką rusų sporto ambasadą žymi didelis raudonas įėjimas ir matrioškos, kurias žino kiekvienas.
Vos tik pravėrus duris pasitinka olimpiadoje visur tradicinė patikra, tačiau prie vartų stovi tvirtai sudėtas rusas. Pjongčange tokio sudėjimo apsauginių daugiau niekur neteko matyti.
„Dobryj dien“, – maloniai tarė jis, o netrukus iš už jo išlindo savanorė, greitai padavusi porą vėliavėlių ir krūvą lipdukų.
„Rusija – mano širdyje“, – kartojamas rusų olimpiadai sugalvotas šūkis. O dalis lipdukų jau – trispalvės fone.
Viršuje girdisi tranki muzika, o prie laiptų – speciali sienelė, kurioje – įvairūs prisipažinimai meile Rusijai keletu kalbų.
Bet ši vieta – jau išeinantiems, kurie jau būna prisismelkę įspūdžių.
Kai „Rusija – mūsų širdyse“
Dar net neįėjus į pagrindinę „Sporto namų“ erdvę galima nusifotografuoti šalia Sovietų sąjungos ledo ritulio legendų. Kad būtų tikroviškiau – ledo ritulio lazdą paimti ir marškinėlius užsivilkti galima.
O atsidarius pagrindinėms durims ir pribloškus muzikai atsiveria dar didesnė erdvė – raudona, raudona, raudona diskoteka. Su daug šviesų.
Čia galima gerti arbatą, ją pasaldinant cukraus kubeliais – ragauti pyragaičius ar pasimatuoti, o gal ir paragauti „baronkų“ karolių.
„Galime išpiešti veidą ar net nudažyti plaukus. O ar matėte mūsų muziejų?“, – apsidairyti kvietė savanore prisistačiusi Jakaterina Plechova.
Kitoje pusėje – ir galimybė įsigyti marškinėlius. Rusiški užrašai siūlo prisipažinti, kad „Rusija – mano širdyje“, o angliški – „Rusija – mano gyvenimas“.
Galima įsigyti ir rusų spalvomis išmargintą žieminę kepurę, šaliką ar pirštines.
Alkoholio nėra
Sunku įsivaizduoti, kad olimpinėse žaidynėse Rusijos „nėra“. Sienos – raudonos, matrioškų daug.
Rusų savanoriai linksminasi ir kviečia tai daryti svečius.
Akimirką apsidairius nuaidi kvietimas pažaisti stalo ledo ritulį. Salę stebintis savanoris dar primena, kad reikėtų apžiūrėti ir sovietų ledo ritulio legendų muziejų. Čia ir marškinėliai, ir aukso medaliai.
Ant scenos baigia groti muzikos grupė. Muzika groja beveik be perstojo – ją keičia tik kiti pasirodymai, tiesioginės transliacijos. Šįkart prie scenos dar pasirodė ir šokėjos. Vėl aidėjo tranki dainūška – rusų „Sporto namuose“ atrodė, tarsi penktadienio vakarėlis, nors Pjongčango laiku buvo tik trečia dienos.
Vakarais čia būna gerokai daugiau žmonių – taip kalbėjo kelios savanorės, trypusios į taktą.
Ir rusai čia renkasi noriai, tačiau laikas leidžiamas kultūringai. Alkoholis nėra parduodamas, jokie išsišokimai netoleruojami.
Linksmi ir draugiški
„Sporto namų“ organizatoriai puikiai žino, kad juos seka IOC akis. Komitetas yra pažadėjęs, kad jeigu rusų sirgaliai nemokės elgtis ir perspaus demonstruodami savo vėliavas – šalies olimpiečiai turės dar daugiau problemų.
O už gerą elgesį Rusijos delegacijai gali būti leista iškelti savo vėliavą per žaidynių uždarymą.
Iš tiesų „Sporto namuose“ nėra nieko blogo ar kažko, ko nebūtų kitų šalių įkurtose sporto ambasadose. Štai čekai siūlo alų, olandai savo numatus nudažo oranžine spalva.
Rusai alkoholio atsisakė dėl įvaizdžio, kurio taip susirūpino po to, kai pasaulis sužinojo apie Sočio žaidynių metu įrengtą slaptą kambarį ir skylę sienoje, skirtą perduoti dopingo mėginius ir juos keisti su švariais.
Praktiškai visą dieną čia būna diskotekos nuotaikos, kurią keičia sporto sirgalių ovacijos – nenuėję į varžybas rusai skuba čia.
„Mes švenčiame olimpines žaidynes. Juk tai – sporto festivalis“. – sakė J.Plechova.
V.Putinui – ypatingas kampelis
O viską stebi ne tik antrame aukšte sėdintys svarbesni lankytojai.
Šalia linksmybių nuotaikos, muzikos ar arbatą iš samovarų gurkšnojančių svečių iš Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ar kitur, tarsi viską iškreipiantis potepis paveiksle pūpso nuotraukų kampelis.
Ir tai yra ypatingas kampelis, nes jis kiekvieną galintį per šurmulį nukrypti į užmaršumą sugrąžiną atgal.
Sugrąžina prie Rusijos veido.
Taip, tai V.Putinui skirta nuotraukų kolekcija, iš kurios Rusijos prezidentas įdėmiu žvilgsniu seka kiekvieną apsilankiusįjį. Nuotraukos susijusios su Pietų Korėja – štai V.Putinas Seule atidengia Aleksandro Puškino paminklą, štai jis Vladivastoke bendrauja su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
V.Putinas čia seka viską.
Visai kaip ir vyras, kuris vaikštinėdamas neužmiršo sustoti ir pafilmuoti iš šalies kiekvieno atėjusiojo. Ausinė – ausyje, mobilusis – rankoje, bet ne tokioje gerai matomoje padėtyje, kad suprastum, jog visada esi „kadre“.
Atsisukau pamojuoti į kamerą – šyptelėjo ir paėjo į šalį.
Atskleidė ir kitą veidą
Rusija, kurios olimpinėse žaidynėse „nėra“, čia spindi visomis spalvomis. Ir ruošiasi spindėti dar labiau – specialiai įrengtoje olimpiados sienelėje pažymimas „olimpinių sportininkų iš Rusijos medalis.“ Štai naujai buvo pažymėta kerlingo mišrių dvejetų bronza.
Bet „Sporto namų“ veidas neatspinti to, kas vyksta toliau nuo jų. Dalis rusų sirgalių demonstruoja ne tokį nuolankų veidą. Jau per atidarymą stadione buvo iškelta SSRS vėliava. Kai antradienį slidininkai Modestas Vaičiulis ir Mantas Strolia dalyvavo sprinto varžybose, tribūnose irgi raudonavo sovietų vėliava.
Per slidinėjimo varžybas iš tribūnų buvo išvaryti rusų aistruoliai, kurie sugebėjo iškelti vėliavą su bolševikų vado Lenino atvaizdu. Apsauga netgi bandė atimti vėliavą.
Štai čia yra Rusija, kuri nesutinka su kaltinimais dėl dopingo ir draudimais, nors šalis galėjo iš viso būti išmesta iš olimpiados. Čia yra rusai, kurie sekė iš keleto Dūmos politikų nuaidėjusia mintimi, kad uždraudus trispalvę šie pradės mojuoti SSRS simbolika.
Visi „žiūri į ateitį“
Iš esmės rusai „Sporto namuose“ nepažeidžia jokių IOC nurodymų. Svečiai čia mato nuoširdžią ir paslaugią Rusiją, kuri „nėra verta draudimų“. Niekas čia aplinkui nesipiktina sprendimais, o, kaip sakė J.Plechova – „žiūri į ateitį“.
„Sporto namai“ palieka keistą įspūdį. Ir to keistumo būtų gerokai mažiau nei vado nuotraukų kampelis. Beje, tai – draugystės su Pietų Korėja simbolis. Taip į tvirtus rėmus įdėtas nuotraukas apibūdina čia dirbantys rusai.
Jų nejaudina jokios kalbos apie dopingą – čia jie atvyko pasilinksminti ir kitiems parodyti, kokia smagi Rusija yra.
Ar rusų „Sporto namai“ – fasadas, skirti palenkti pykstančius dėl valstybės kurstytos dopingo sistemos? Turbūt nuspėti nėra sunku, tačiau išvadas kiekvienam belieka pasidaryti pačiam – puikiai į silpnų taisyklių rėmus įstoję rusai žavi užėjusius, tačiau akylas V.Putino žvilgsnis kelia keistą jausmą net ir besišildant prie blizgaus samovaro.
