Kol keturi biatlonininkai pasirinko labai netikėtą taktiką, slidininkams ir kalnų slidininkams teko galynėtis su laiko juostų skirtumo sukeltais nepatogumais.
Turėjo kankintis
Pasaulyje populiariai „jetlag“ vadinamas pojūtis – aklimatizacijos poreikis – iš pradžių kėlė problemas.
„Iš pradžių buvo sunku. Buvo momentų, kai tiesiog „nulūždavau“, o atsikeldavau 2 nakties. Tada labai norėdavau valgyti ir negalėdavau užmigti. Taip iki 5-6 ryto prasikankindavau, – pasakojo kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. – O tada ir vėl užsimanydavau miego, bet jau reikėdavo pradėti treniruotes.“
Laiko skirtumas iš pradžių gerokai keitė ir jos kambariokės slidininkės Marijos Kaznačenko dienotvarkę.
„Pirmosios trys dienos buvo labai lėtos, nes visada norėjome miegoti. Negalėjome suprasti, kada geriau eiti į treniruotę. Tačiau vėliau viskas susitvarkė – atsikeli su saule ir eini miegoti su ja. Tai – nuostabu, nes kiekvieną dieną šviečia saulė, todėl kyla nuotaika, o ir savijauta darosi vis geresnė“, – pasakojo 24 metų sportininkė.
Vieninteliai su tuo taip nesusidūrė biatlonininkai. Diana Rasimovičiūtė, Natalija Kočergina pasirinko švelnesnę taktiką nei vyrai, tačiau keldavosi ir eidavo miegoti Europos laiku. O sekmadienį geriausią karjeros rezultatą ir nepriklausomos Lietuvos biatlono rekordą pagerinęs Tomas Kaukėnas bei Vytautas Strolia išbandė griežtesnį planą – Pjongčange jie keliasi 2 valandą dienos.
„Mums nelabai tai „paeitų“. Biatlonininkų varžybos – vakare, o mūsų – ryte. Mes privalome taikytis prie Pietų Korėjos laiko, nes kitaip nieko neišeitų. Paprasčiausiai kalnų slidininkų ritmas yra toks, koks ir Pietų Korėjos“, – kalbėjo 23-ejų I.Januškevičiūtė, kuri dalyvavo ir Sočio olimpiadoje.
Teko keltis anksčiau
Lietuvos biatlonininkai dėl savo plano netgi persikėlė į kitą aukštą. Iš pradžių dalis jų gyveno su slidininkais, tačiau dabar visi gyvena tame pačiame bute. Kai savaitgalį 10 valandą Pjongčango laiku į olimpinį kaimelį sportininkų pasveikinti atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė, biatlonininkai sutikime nedalyvavo.
Tuo metu Lietuvoje buvo 5 valandos ryto, todėl sportininkai tiesiog miegojo.
Tiesa, Pietų Korėja gyvena savo ritmu ir į lietuvių taktikas taikytis neketino, todėl V.Strolia buvo priverstas keltis anksčiau.
Tuo metu, kai D.Grybauskaitė dalino dovanas, biatlonininką pakvietė dopingo kontrolieriai, kurie atsitiktiniu būdu išsirinko lietuvį. Tačiau tai nesutrukdė jam biatlono sprinto varžybose užimti 49-ąją vietą ir patekti į persekiojimo lenktynes.
Tačiau po finišo V.Strolia užsiminė, kad būtent dieną prieš startą pasijuto aklimatizacijos trūkumas.
Biatlono sprinto varžybose vos kartą prašovęs T.Kaukėnas užėmė 17-ąją vietą ir džiaugėsi pasirinktu ritmu.
„Kaip mes juokaujame tai – Maskvos laikas. Tai – dviem valandomis daugiau nei Lietuvoje. Geras toks laikas. Šiandieną atsikėliau antrą valandą dienos, todėl nereikėjo tiek laukti varžybų, pavyzdžiui – nuo 8 ryto. Iki varžybų buvo likę keletas valandų, todėl tai neišvargino. Tai pasiteisino. Dabar nieko nekeisime. Tokiu pat režimu gyvensiu iki pabaigos“, – sekmadienį sakė T.Kaukėnas.
Galynėjosi su šalčiu
Lietuvos sportininkams per pirmąsias dienas Pjongčangas pametėjo ir daugiau iššūkių. Prie laiko juostų skirtumo prisidėjo ir aštrus šaltis. Termometro stulpeliai rodė iki 20 laipsnių šalčio.
„Iš pradžių buvo gerokai šalčiau. Stovėdavome su ilgesnėmis striukėmis ir vis tiek šaldavome. Per treniruotes iš viso buvo baisu, o oras – dar ir sausas. Per treniruotę su apšilimo kombinezonu būdavo per šalta. O po treniruotės norėdavosi kuo greičiau bėgti ten, kur šilta, nes šaldavo rankos ir kojos“, – pasakojo M.Kaznačenko.
Pietų Korėja per Pjongčango žaidynių atidarymą supažindino žiūrovus ir dalyvius su šalčiu. Termometro stulpeliai tada rodė 15 laipsnių šalčio, o tribūnose sėdintys žiūrovai dažnai pakildavo tiesiog pajudėti. Stingdantis šaltis daugeliui trukdė ir naudotis telefonais – ličio baterijos su šalčiu nėra geriausios draugės.
Lapkričio mėnesį po koncerto šiame stadione 7 žmonės sušalo ir turėjo kreiptis į medikus. Apie šaltį po startų kalbėjo ir biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė, Lietuvos rekordą pasiekęs Tomas Kaukėnas ar slidininkas Mantas Strolia.
Vėjas jaukia žaidynes
Vėjas ir šaltis olimpiados nepaliko ir po atidarymo. Jutiminė temperatūra vakarais kai kur siekdavo iki -27 laipsnių šalčio, o vėjas buvo milžiniškas.
Pirmadienį turėjusi startuoti I.Januškevičiūtė išgirdo ir prastą naujieną – dėl vėjo buvo atšauktos kalnų slidinėjimo didžiojo slalomo varžybos. Jos buvo nukeltos.
Tai nebuvo vienintelės pirmadienio varžybas, kurias organizatoriai buvo priversti nutraukti. Akrobatinio slidinėjimo nusileidimo moterų atrankos varžybos taip pat neįvyko dėl vėjo. Olimpiados organizatoriai nusprendė, kad moterys praleis atrankos etapą.
Sekmadienį buvo nukeltos kalnų slidinėjimo greitojo nusileidimo varžybos.
Organizatoriai varžybas įprastai nutraukia tuomet, kai vėjas artėja prie beveik audros sąlygų.
Čia galite rasti Lietuvos olimpiečių varžybų grafiką.
