Su Lietuvos delegacija dirbo trys savanorės lietuvės ir du korėjiečiai.
Lietuvės gyveno Gangningo provincijoje esančiame viename iš bendrabučių. Jame iš viso gyvena apie 500 savanorių.
Lietuvos olimpinės misijos vadovas Einius Petkus teigė, kad bendrabutyje vienam savanoriui užsikrėtus Pjongčango žaidynėse plintančiu noro virusu, jiems nebeleidžiama prisijungti prie delegacijų.
Virusu užsikrėtė ne Lietuvos savanoriai.
Organizatoriai baiminasi, kad prieš pat žaidynes 1200 apsaugos darbuotojų išguldęs noro virusas pasieks sportininkus. Pasak E.Petkaus, savanoriai dabar kurį laiką negalės dirbti su sportininkais.
Tačiau patys savanoriai gali keliauti į varžybas.
Gangningo savanorių bendrabutis yra netoli olimpinio kaimelio, kuriame įsikūrė sportininkai, besivaržantys uždarose patalpose. Čia taip pat dirba daugybė žurnalistų, veikia valgyklos.
Lietuvos olimpiečiai gyvena kitame kaimelyje.
Pjongčango olimpiadoje praktika, kuomet įtarus noroviruso atvejį, stebimi ir šalia esantys žmonės yra įprasta.
Po protrūkio ėmėsi atsargumo priemonių
Nuo olimpiados pradžios Pjongčango žaidynių objektuose buvo pridėta gerokai daugiau dezinfekcinių rankų valiklių. Ant sienų klijuojami įspėjimai dėl viruso ir prašymai kuo dažniau plautis rankas.
Tai – vienintelis būdas apsisaugoti nuo noro viruso, kuris gali išplisti žaibiškai.
1200 užsikrėtusių apsaugos darbuotojų organizatoriai prieš žaidynes izoliavo, o juos pakeitė 900 kareivių.
E.Petkus jau anksčiau pasakojo, kad dėl noro viruso vyko pokyčiai ir valgyklose.
„Atsirado daugiau higienos stotelių. Visur stovi purkštukai su higienos priemonėmis“, – pasakojo jis.
Iš pradžių naudotus metalinius indus pakeitė plastikiniai, kurie yra atskirai supakuoti.
Padėti gali tik tobula švara ir atsargumas
Ketvirtadienį organizatoriai paskelbė, kad virusas sparčiai plinta. Ketvirtadienį buvo paskelbta apie 128 užsikrėtimo atvejus. Visi jie užfiksuota per vieną savaitę. Vien 42 žmonės noro virusu užsikrėtė ketvirtadienį.
Noro virusu buvo užsikrėtę ir trys Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariai. Užsikrėtę noro virusu žmonės priversti gyventi karantino sąlygomis bent 48 valandas. Juos stebi medikai.
Po tyrimų paaiškėjus, kad žmogus neserga virusu, jam leidžiama toliau dirbti olimpiadoje.
Olimpinių žaidynių organizatoriai per žiniasklaidą platina informaciją, kaip galima iki minimumo sumažinti galimybę užsikrėsti.
Nuolat pabrėžiama, kad būtina dažnai plauti rankas, jeigu įmanoma, dėvėti pirštines, valgyti tik ant švaraus stalo paviršiaus ir tik gerai iškeptą maistą.
Noro virusas sukelia galvos, pilvo skausmus, vėmimą, viduriavimą. Noro virusas taip pat gali sukelti karščiavimą. Simptomai – sunkūs, tačiau teigiama, kad pasveikti galima per porą dienų. Sportininkams užsikrėtimas noro virusu gali būti itin brangus – tai gali visiškai sumenkinti rezultatus ar netgi užkirsti kelią startui.
