27 metų sportininkas iš Ignalinos sekmadienį Pjongčango olimpinėse žaidynėse pateko į Lietuvos istoriją – dar niekada nepriklausomos Lietuvos biatlone nebuvo užfiksuotas toks aukštas rezultatas.
T.Kaukėnas vyrų 10 km sprinto varžybose padarė vos vieną klaidą ir užėmė 17-ąją vietą, taip lengvai atverdamas duris į pirmadienį vyksiančias persekiojimo lenktynes.
Emocijų sukaupęs sportininkas sakė, kad iki šiol su mama taip jautriai kalbėjęs nėra, todėl perskaityti jos žodžius buvo ypatingas jausmas.
„Visi žodžiai – kad atsimena detales iš vaikystės, kaip nenori manęs trukdyti, bet visada palaiko. Ji niekada man taip ir nesakė, kad šitaip palaiko, o interviu perskaičiau, kad ji palaiko visa širdimi, visa esybe ir labai džiaugiasi. Tai žiauriai įkvepia ir sujaudina, – galbūt nuo emocijų, o gal nuo vėjo akyse susikaupus šiek tiek ašarų sakė sportininkas. – Labai mažai bendrauju su tėvais, nes visada būnu stovyklose, treniruotėse ar panašiai. Jie lieka nuošalyje, nors iš tikrųjų mes, vaikai, esame jų džiaugsmas.“
T.Kaukėno mama Irena interviu lrytas.lt pasakojo, kad net negali žiūrėti varžybų, nes labai jaudinasi matydama sūnų. Ji taip pat nedrįsta iškart rašyti žinučių – visada palaukia, kol sūnus aprims po varžybų.
„Man svarbiausia, kad viskas būtų laiminga ir sveikata nešlubuotų“, – apie rūpestį sūnumi sakė I.Kaukėnienė.
Ji taip pat neslėpė, kad gerai pamena, kai T.Kaukėnas atėjo ir pasakė, kad norėtų lankyti biatloną.
„Atrodo, kad per mažai laiko jiems skiriu, o jie taip mane palaiko. Ten buvo pasakyta tai, ko man tiesiogiai nepasako. Paprastai, bet man tai šiandieną labai įstrigo“, – kalbėjo T.Kaukėnas.
Vyrų sprinto varžybose Lietuvos trispalvę per olimpiados varžybas nešęs biatlonininkas prašovė tik kartą – tai buvo paskutinis šūvis stovint.
Finišą T.Kaukėnas pasiekė būdamas 10-ojoje pozicijoje.
Iki šiol jo geriausias asmeninis rezultatas sprinte buvo pasiektas 2016 metų pasaulio čempionate. Tada T.Kaukėnas užėmė 21-ąją vietą.
Geriausias rezultatas ne komandinėje rungtyje iki šiol priklausė Dianai Rasimovičiūtei. Biatlonininkė 2006 metais užėmė 18-ąją vietą.
Į persekiojimo lenktynes pateko ir kitas biatlonininkas Vytautas Strolia. Iš slidinėjimo į biatloną perėjęs sportininkas po kartą prašovė stovėdamas ir gulėdamas. Jis užėmė 49-ąją vietą.
Į persekiojimo lenktynes patenka 60 biatlonininkų. Iš viso varžėsi 87 sportininkai.
T.Kaukėnui sprinte pavyko aplenkti ir sensacingai prastai šaudžiusią norvegų žvaigždę Johannesą Boe. Pastarasis prašovė net keturis kartus. Jo klaidos sulaukė ovacijų. Auksą iškovojo vokietis Arndas Peifferis. Jis nė karto nesuklydo.
2014 metų Sočio olimpinėse žaidynėse T.Kaukėnas asmeninėse lenktynėse po trijų ugnies ruožų buvo antras ir taip sukūrė neeilinę intrigą. Tačiau tada jis triskart prašovė ir užėmė 23-ąją vietą.
Sekmadienį T.Kaukėnas po šaudymo gulint buvo penktas. Tai – aukščiausia jo pozicija šiose sprinto lenktynėse.
– Ar tikėjotės būtent tokio rezultato?, – lrytas.lt paklausė T.Kaukėno.
– Viršijo mūsų lūkesčius, nes prieš keturias dienas dar buvau peršalęs, stipriai sirgau. Buvo didelė sloga. Atrodo, kad sinusitas, bet aš per keturias dienas išsikapsčiau ir tai, ką padariau...Netikėtumas. Toks pats, kaip buvo Sočyje.
Nesitikėjau, kad taip bus. Dar šeštadienį per oficialią treniruotę jaučiausi labai prastai. Grįžęs iškart ėjau miegoti. Šiąnakt miegojau gal 10 ar daugiau valandų.
Man pavyko tai, kam ruošiausi daug metų. Tik dabar aplanko keistas jausmas, kad vėl neišnaudojau šanso. Paskutiniame šaudyme padariau klaidą, tad dabar jausmas dvejopas.
Lyg ir džiaugiuosi, kad viskas gerai, bet nepadariau visko, ką galėjau.
– Kodėl nepavyko susitelkti paskutiniam šūviui?
– Paskubėjau atlikti šūvį. Nesustabdžiau savęs. Žinau savo klaidas ir daug dirbau, bet pritrūko.
– Tačiau visa kita buvo gerai?
– Taip. Viskas gerai. Slidės slydo gerai, nes bijojau, kad gali šiek tiek neslysti. Slidžių tepėjai su tuo gerai susitvarkė. Slidės buvo labai geros, o tai duoda labai daug. Tiek savijauta, tiek viskam kitaip. Su blogomis slidėmis šiame pasaulyje kovoti neįmanoma.
Savijauta irgi buvo nebloga. Buvau motyvuotas ir labai susikaupęs. Prieš pat startą skaičiau mamos interviu ir man tai suteikė daug motyvacijos. Tai suteikė daug energijos.
– Šįkart žvaigždės šaudė pro šalį. Jums už nugaros liko Emilis Svendsenas, J.Boe. Aštuntąją vietą užėmęs legendinis prancūzas Martinas Fourcade'as prašovė triskart. Kaip vertinate tai, kad jums pavyko išvengti tokių klaidų?
– Olimpinės žaidynės. Dar prieš ketverius metus minėjau, kad olimpinėse žaidynėse būna daug netikėtumų ir viskas gali apsiversti aukštyn kojom. Tokioms kaip mūsų silpnesnėms šalims tai yra šansas, nes didžiosios šalys, kurios čia atvažiuoja medalių, dažniausiai palūžta, neatlaiko ir krenta.
O jeigu mums pavyksta gerai išlaikyti savo lygį, galime būtų geroje vietoje. Žodis „žaidynės“ šiek tiek duoda, todėl lyderiai ir sudega.
– Pirmadienį laukia persekiojimo lenktynės. Ko tikitės ten?
– Apie persekiojimą dar negalvoju. Dabar galvoju, kaip pabaigti šią dieną (kalbėjo apie 22 valandą vakaro Pjongčango laiku, – red.). Reikia dar pavažinėti, kad atsigaučiau, pavalgyti. Galvosiu atsigulęs į lovą, nes dabar noriu nueiti ir persirengti.
– Pjongčange daug kalbama apie šaltį ir didelį vėją. Ar tai jautėsi trasoje?
– Žinoma. Vėjas buvo. Kartais pagaudavau gūsį iš priekio, kuris stabdydavo. Džiaugiausi, kad to nebuvo šaudykloje.
Atvažiavau, gulint nebuvo vėjo. Vienas šūvis buvo su „gabaritu“, bet užsivertė. Tai – ir sėkmė. Stovint irgi nebuvo vėjo. Sėkmė man šypsojosi.
– Laikotės netikėtos taktikos gyventi Lietuvos laiku. Esate patenkintas pasirinkta strategija?
– Iš tiesų tai ne visai Lietuvos laikas. Kaip mes juokaujame tai – Maskvos laikas. Tai – dviem valandomis daugiau nei Lietuvoje. Geras toks laikas. Šiandieną atsikėliau antrą valandą dienos, todėl nereikėjo tiek laukti varžybų, pavyzdžiui – nuo 8 ryto. Iki varžybų buvo likę keletas valandų, todėl tai neišvargino.
Tai pasiteisino. Dabar nieko nekeisime. Tokiu pat režimu gyvensiu iki pabaigos.
