Juolab kad Sočio olimpiadoje vaizdo operatoriai buvo priversti rinktis, ką rodyti, – lietuvį ar legendą iš Prancūzijos.
Portalas lrytas.lt pateikia 5 lietuviškas olimpiečių istorijas, kurios leis iš arčiau pažvelgti į Lietuvos sportininkus.
Olimpinės žaidynės vyks vasario 9–25 dienomis. Iš Pjongčango įdomiausias istorijas pateiks ir lrytas.lt žurnalistas Martynas Suslavičius.
Ančių medžiotojas – didžiausia viltis
Lietuvos vėliavnešys T.Kaukėnas yra šalies rinktinės žvaigždė, kuri Sočio olimpiadoje sugebėjo prasiskverbti net ir pro šokėjams ant ledo Isabellai Tobias ir Deividui Stagniūnui skirtą dėmesio debesį. Dabar jis gali papasakoti, kokia milžiniška šūvio pro šalį kaina.
Į 27 metų sportininką iš Ignalinos Sočio olimpiadoje buvo nukreiptos televizijos kamerose, nes po trijų ugnies ruožų lenkė net ir didžiulį žvaigždžių pulką.
Už jį geresnis buvo tik legendinis prancūzas Martinas Fourcade'as, kuris ir Pjongčange ruošiasi pasidabinti auksu.
Bet biatlone yra keturi ugnies ruožai ir būtent paskutinis tapo tikru pragaru. Jeigu T.Kaukėnas paskutiniame ugnies ruože būtų šaudęs be klaidų, būtų tapęs pirmuoju sportininku, atstovaujančiu šiai šakai, nepriklausomos Lietuvos istorijoje, iškovojusiu medalį. Tai būtų buvęs sidabras, bet tokiai istorijai atsirasti lemta nebuvo.
Trys šūviai iš penkių skriejo pro šalį, o 20 km asmeninėse lenktynėse T.Kaukėnas užėmė 23-iąją vietą.
Pjongčange iš T.Kaukėno tikimasi geriausio rezultato. Pats ančių medžioklę tarp hobių Pjongčango žaidynių organizatoriams nurodęs sportininkas kalbėjo, kad norėtų patekti tarp 20 geriausių biatlonininkų.
Į rankas paėmė šautuvą
Vytautas Strolia netapo kariškiu, tačiau Pjongčango olimpiada jam bus pirmoji su šautuvu rankoje. Sočio žaidynėse V.Strolią sirgaliai matė ant slidžių, tačiau dėl ugnies ruožo jam galvos sukti neteko.
Sočio žaidynėse slidininkas mišriojo stiliaus varžybose buvo 67-as, o sprinto laisvu stiliumi ir 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi – 70-as.
Tačiau rezultatai slidinėjimo varžybose V.Stroliai įspūdžio nepaliko, tad netrukus vyras nusprendė pakeisti kryptį. Žiemos sportas liko širdyje, tačiau į savo antrąsias olimpines žaidynes jis vyksta kaip vienas iš keturių Lietuvos biatlonininkų.
Priešingą istoriją galėtų papasakoti Marija Kaznačenko. 24 metų sportininkė prieš dvejus metus dar varžėsi biatlono trasoje, tačiau tada nusprendė padėti šautuvą į šalį ir susitelkti į slidinėjimą.
Olimpinių žaidynių karalienė
Dianai Rasimovičiūtei klausimai apie karjeros pabaigą buvo tapę įprasti, o po Sočio olimpinių žaidynių ji ir pati pareiškė, kad atėjo laikas dėti tašką. Tačiau 33 metų sportininkei be sporto gyventi buvo pernelyg sudėtinga. Tai bus jau penktosios D.Rasimovičiūtės žiemos olimpinės žaidynės. Iki šiol žiemos olimpiadoje penkis kartus yra dalyvavę tik Lietuvos dailiojo čiuožimo žvaigždės Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko.
Po Pjongčango olimpiados liks tik vienas klausimas – ar dar bus netikėtų sugrįžimų?
Žiemos sportas – kraujyje
Garsioji slidininkų Strolių šeima šįkart išsibarsčiusi. Mama Kazmiera Strolienė tradiciškai turi trenerės vaidmenį, 31-erių Mantas Strolia ruošiasi slidinėjimo varžyboms, jo brolis Tautvydas atsidūrė atsarginių Lietuvos sportininkų sąraše, o pusbrolis Vytautas tapo biatlonininku.
Dėl vietos olimpinėje rinktinėje besivaržę broliai buvo labai arti vienas kito, bet Mantas aplenkė 9 metais jaunesnį brolį, nors ilgą laiką ir buvo užmiršęs šį sportą. M.Strolia yra kovojęs 2010 metų Vankuverio žaidynėse, tačiau tada išvyko studijuoti į Londoną.
K.Strolienės pavardė irgi aidėjo olimpinėse žaidynėse. Ji 1992 ir 1994 metų žiemos žaidynėse pasirodė biatlono varžybose, o 1998 metais išbandė slidinėjimo trasas.
Geriausias jos olimpinis rezultatas pasiektas 1992 metais Albervilyje. Tada biatlono 7,5 km sprinto varžybose ji užėmė 27-ąją vietą.
Tačiau Strolių šeimos sporto istorija tuo nesibaigia. Manto ir Tautvydo tėtis Vytautas taip pat yra garsus biatlonininkas.
Į kovą leidosi ir mokslininkė
Natalija Kočergina prieš ketverius metus buvo labai arti olimpinių žaidynių, tačiau Sočis taip ir liko svajone. Bet ne šįkart. Tada 32 metų visaginietė buvo priversta užleisti vietą D.Rasimovičiūtei, tačiau kovingos dvasios neprarado.
Savo karjerą slidinėjimo trasoje pradėjusi ir vėliau biatlonininke tapusi N.Kočergina į ginklų sąrašą yra įtraukusi ne tik šautuvą. Sportininkė prieš trejus metus tapo doktorante.
Biatlonininkė Lietuvos sporto universitete (LSU) apgynė edukologijos mokslo krypties daktaro disertaciją. Tad į biatlono trasą žengia ne tik užsispyrusi sportininkė, bet ir socialinių mokslų daktarė.
Lietuvos sportininkai Pjongčango olimpinėse žaidynėse
Biatlonas: Diana Rasimovičiūtė, Natalija Kočergina, Vytautas Strolia, Tomas Kaukėnas.
Slidinėjimas: Marija Kaznačenko, Mantas Strolia, Modestas Vaičiulis.
Kalnų slidinėjimas: Ieva Januškevičiūtė, Andrejus Drukarovas.
Čia rasite Lietuvos sportininkų varžybų grafiką.
