Apsaugą išguldęs virusas – ir šalia Lietuvos olimpiečių: metalinius indus keitė į plastiką

2018 m. vasario 9 d. 06:36
Specialiai lrytas.lt, Pjongčangas (Pietų Korėja)
Žaibiškai Pjongčango olimpinėse žaidynėse plisti pradėjęs vėmimą ir viduriavimą sukeliantis noro virusas Lietuvos sportininkų nepasiekė, tačiau šie priversti gyventi gerokai atsargiau.
Daugiau nuotraukų (17)
Dar neprasidėjus Pjongčango žaidynėms aplink sportininkus pradėjo suktis vėmimą ir viduriavimą sukeliantis noro virusas, o užsikrėtusiųjų skaičius žaibiškai auga, lietuviai kol kas nesiskundžia, tačiau jaučia korėjiečių bandymus užkirsti kelią dar didesniam viruso plitimui.
Penktadienį per žaidynių atidarymo ceremoniją Pjongčango olimpiniame stadione žygiuos aštuoni Lietuvos sportininkai iš devynių.
Iš visos lietuvių delegacijos nedalyvaus tik Diana Rasimovičiūtė. Tačiau tai nėra susiję su noro virusu, kurio aukų skaičius gerokai auga.
Sportininkė neplanavo dalyvauti jau penktųjų žaidynių atidarymo ceremonijoje, nes ketvirtadienio rytą startuos 7,5 km sprinto varžybose.
Kita biatlonininkė Natalija Kočergina atidarymo praleisti nenorėjo, nes tai pirmosios jos žaidynės.
„Gavome 15 kvietimų, tad tiek žmonių ir eis. Dėl aptarnaujančio personalo bus loterija. Net keista, bet tiek daug norinčių eiti. Būdavo laikai, kai Lietuvoje juokdavosi, kad per atidarymo ceremonija eina vien funkcionieriai, o sportininkų neleidžia. Tačiau tada sportininkai tikrai nenorėdavo eiti“, – pasakojo olimpinė čempionė ir viena olimpinės misijos vadovių Vida Vencienė.
Išguldė apsaugą
Savaitės pradžioje Pietų Korėjos ligų kontrolės centras užfiksavo 32 noro viruso atvejus olimpinių žaidynių kaimeliuose, o ketvirtadienį jau buvo patvirtinti 128 ligos atvejai.
Noro virusas pirmiausia išplito tarp apsaugos darbuotojų, užsikrėtė ir dalis kitų personalo darbuotojų. Iš viso olimpinius kaimelius paliko apie 1200 apsaugos darbuotojų.
Pietų Korėja užsikrėtusius apsaugos darbuotojus pakeitė kariais. Jų prireikė apie 900.
„Per kiekvienas žaidynes vis būna kažkokių panašių, bet chaoso nėra. Per šimtą tų asistentų, kurie čia buvo, reikėjo izoliuoti. Daugiau jie čia neatvažiuos. Dabar visu pridėta priminimų, kad reikia rankas plautis“, – teigė V.Vencienė.
Metalinius indus pakeitė plastikiniai
Ir nors dar nėra kalbama apie užsikrėtusius Lietuvos ar kitos šalies sportininkus, šie priversti laikytis labai atsargiai.
Keletas noro virusu užsikrėtusių apsaugos darbuotojų dirbo sportininkų olimpiniuose kaimeliuose.
Visose erdvėse, skirtose olimpiečiams ir žaidynių svečiams galima greitai pastebėti rankų dezinfekcijai skirtų valiklių ir įspėjimų dažnai plautis rankas. Būtent tai ir laikoma vieninteliu būdu apsisaugoti nuo noro viruso.
Olimpinių kaimelių virtuvėse metaliniai įrankiai buvo pakeisti į vienkartinius plastikinius.
„Valgykloje atsirado daugiau higienos stotelių. Visur stovi purkštukai su higienos priemonėmis“, – pasakojo Lietuvos olimpinės misijos vadovas Einius Petkus.
Ant durų klijuojami įspėjimai apie noro virusą. Pabrėžiama, kad užsikrėtus virusu simptomai pasireiškia po 1-2 dienų.
Noro virusas sukelia galvos, pilvo skausmus, vėmimą, viduriavimą. Noro virusas taip pat gali sukelti karščiavimą.
Simptomai – sunkūs, tačiau teigiama, kad pasveikti galima per porą dienų. Sportininkams užsikrėtimas noro virusu gali būti itin brangus – tai gali visiškai sumenkinti rezultatus ar netgi užkirsti kelią startui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.