Pjongčango žvaigždės: vyrų biatlone – dviejų galiūnų dvikova

Biatlonininkai olimpinėse žaidynėse išsidalins 11 medalių komplektų: po keturis – vyrų ir moterų asmeninėse rungtyse, po vieną – vyrų, moterų ir mišrioje estafetėse. Taigi, vienas sportininkas gali iškovoti net šešis medalius. 

M.Fourcade‘as per olimpinių žaidynių atidarymą neš Prancūzijos vėliavą. Jo tautiečiai tikisi, laukia, o kai kurie net neabejoja, kad po biatlono lenktynių pagerbiant M.Fourcade‘ą bus keliama Prancūzijos Trispalvė. Galbūt net visus šešis kartus.

Įsitikinimas 29 metų Prancūzijos armijos jaunesniojo leitenanto sėkme turi tvirtus pamatus. M.Fourcade‘as pernai jau šeštą kartą iš eilės iškovojo pasaulio taurę, o ir šią žiemą yra tikras stabilumo etalonas. Jis vėl pirmauja pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje ir visose 15 šio sezono asmeninių lenktynių pateko tarp prizininkų (šešis kartus buvo pirmas, septynis kartus – antras, du kartus – trečias). Pridėjus praėjusio sezono pabaigą, M.Fourcade‘as nuo garbės pakylos nebuvo nustumtas jau 18-oje iš eilės lenktynių.

Žinoma, net ir ilgiausios pergalių virtinės negarantuoja laimėjimų per svarbiausias sezono varžybas. Tačiau M.Fourcade‘ui niekada netrūko pasitikėjimo savimi, tad ir į Pjongčangą jis atsivežė nugalėtojo mentalitetą. „Turiu rezervų ir žinau, ką galiu padaryti geriau“, - prieš porą savaičių ryžtingai pareiškė M.Fourcade‘as po paskutiniųjų priešolimpinių pasaulio taurės lenktynių, kuriose užėmė jam įprastą pirmąją vietą. 

Šios olimpinės žaidynės M.Fourcade‘ui yra jau trečios. 2010 metais Vankuveryje jis iškovojo vieną sidabro medalį, o prieš keverius metus iš Sočio grįžo su dviem aukso ir vienu sidabro apdovanojimu. 

Pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje vyksta arši kova tarp M.Fourcade‘o ir norvego J.Th.Bø. Prancūzas užima pirmąją vietą, tačiau nuo jo nedaug atsiliekantis norvegas šį sezoną laimėjo daugiau lenktynių – aštuonerias. 

24-erių J.Th.Bø šliuožia greičiau negu M.Fourcade‘as, bet taiklumas vis dar nėra jo stiprioji savybė. Kartais kulkos viena po kitos skrieja į dausas, o tada norvego pavardė galutiniame protokole atsiduria gana žemai. Kita vertus, jis yra laimėjęs net ir lenktynes, kuriose suko tris baudos ratus, o paskutinėse priešolimpinėse bendro starto lenktynėse į taikinį nepataikė net penkis kartus, bet vis tiek užėmė šeštąją vietą. 

„Nėra abejonių, kad Johannesas pasiekė geriausią karjeroje sportinę formą. Tikiuosi, kad ši forma nedings per olimpines žaidynes ir Korėjoje mes pamatysime daug gražių dalykų“, - sakė kitas Norvegijos rinktinės biatlonininkas Emilas Hegle Svendsenas. 
Pats J.Th.Bø, kuris jau dalyvavo praėjusiose olimpinėse žaidynėse, bet Sočyje medalių nelaimėjo, prieš kelionę į Aziją buvo gana santūrus: „Mano tikslas – Pjongčange laimėti vieną aukso medalį. Tai būtų svajonės išsipildymas“. 

M.Fourcade‘as ir J.Th.Bø kartu sudėjus šią žiemą laimėjo 14 iš 15 pasaulio taurės etapų. Vienintelis sezono favoritams nosį nušluostęs biatlonininkas buvo 29-erių Tarjei Bø – vyresnysis J.Th.Bø brolis. Jis dar pirmąjį sezono savaitgalį Estersunde buvo greičiausias sprinto trasoje. 

Tiesa, paskui T.Bø pasitraukė ne tik į jaunesniojo brolio, bet ir į daugelio kitų biatlonininkų šešėlį ir pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje nukrito į šeštąją vietą. Tačiau T.Bø apie save vėl garsiai priminė paskutinėse priešolimpinėse lenktynėse Anterselvoje užimdamas antrąją vietą.

2011 metų pasaulio taurės laimėtojas ir 2010 metų Vankuverio žaidynių čempionas T.Bø neabejotinai bus tarp Pjongčango favoritų. Net jei jam nepavyks asmeninėse rungtyse, vyresnysis Bø turi gerą galimybę laimėti estafetės medalį. Norvegų ketveriukė, į kurią veikiausiai pateks ir 2010 metų pasaulio taurės nugalėtojas bei keturių olimpinių aukso medalių laimėtojas E.H.Svendsenas, varžovams bus sunkiai pavejama.

Vokietija jau ne vieną dešimtmetį yra pasaulio biatlono centras, o sausio pradžioje Vokietijos miesteliuose Oberhofe ir Rūpoldinge rengiami pasaulio taurės etapai laikomi sezono viršūne (šie etapai yra lyg dviračių sporto „Tour de France“ ar teniso Didžiojo kirčio turnyrai). Tačiau pastaraisiais metais apginti Vokietijos biatlono garbę pavyksta tik šios šalies moterims. Tuo tarpu vyrų rezultatai sirgalių netenkina – nė vienas vokietis pasaulio taurės neiškovojo nuo 2007 metų, o į galutinės įskaitos prizininkų trejetą nepateko nuo 2012 metų. 

Ir šį sezoną per 15 lenktynių vokiečiai vos triskart pateko tarp prizininkų: dukart trečiąją vietą užėmė E.Lesseris, kartą – Arndas Peifferis. Nors A.Peifferio rezultatai stabilesni ir jis užima penktąją vietą bendrojoje įskaitoje, didesnė Vokietijos viltis Pjongčange yra 29-erių E.Lesseris (16-oji vieta pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje). Jis šliuožia daug lėčiau, bet labai taikliai šaudo, o tai yra milžiniškas privalumas per 20 km asmenines lenktynes, kuriose kiekvienas netaiklus šūvis virsta baudos minute.

Beje, per Sočio žaidynes būtent E.Lesseris iškovojo vienintelį Vokietijos medalį asmeninėse biatlono rungtyse. 

Trečiąją vietą pasaulio taurės bendrojoje įskaitoje užima Slovėnijai atstovaujantis kroatas J.Fakas. Jis šią žiemą tik per trejas lenktynes pateko tarp prizininkų, bet labai retai iškrenta iš pirmojo dešimtuko, todėl sukaupė nemažai pasaulio taurės taškų. 

J.Fakas daug metų pasižymi tuo, kad geriausią sportinę formą pasiekia per pasaulio pirmenybes ar olimpines žaidynes (paprastai dėl aukščiausių vietų pasaulio taurės galutinėje įskaitoje kovojantys biatlonininkai nesureikšmina pasaulio čempionatų ir vertina juos kaip paprastus pasaulio taurės etapus). Maža to, kroatui Pjongčangas yra ypatingas dėl to, kad būtent šioje vietovėje jis 2009 metais sensacingai laimėjo pasaulio pirmenybių bronzos medalį. 

Anuomet J.Fako laimėjimas tapo tikra bomba. Tuomet dar gimtajai Kroatijai atstovavęs sportininkas buvo iškovojęs taškus vos vieneriose pasaulio taurės lenktynėse (kitaip tariant, pasaulio biatlono bendruomenėje buvo vertinamas panašiai, kaip dabar vertinamas lietuvis Tomas Kaukėnas), ir per pasaulio čempionatą sukūrė tikrą biatlono stebuklą.

J.Fakas yra laimėjęs vieną olimpinį bronzos medalį 2010 metų žaidynėse, bet tada irgi dar atstovavo Kroatijai. Perėjęs į Slovėnijos rinktinę jis medalius laimėdavo tik pasaulio pirmenybėse.

30-metis J.Fakas prieš kelionę į Korėją patyrė nemalonių akimirkų. Slovėnijos olimpinis komitetas norėjo paskirti jį olimpinės delegacijos vėliavnešiu. Tačiau nemažai slovėnų sporto mėgėjų ir dalis žiniasklados pasipiktino tuo, kad valstybės simbolis bus kroato rankose, todėl sporto vadovai persigalvojo ir per Pjongčango žaidynių atidarymą šalies vėliavą neš slidininkė Vesna Fabjan.

Olimpiniai rekordai
Didžiausią olimpinių apdovanojimų kolekciją sukaupė norvegas Ole Einaras Bjørndalenas. Jis dalyvavo šešeriose žaidynėse ir iškovojo 8 aukso, 4 sidabro bei 1 bronzos medalį. Peržengti velnio tuzino biatlono karaliui nebepavyks. 44-erių sportininkas dar tęsia karjerą, bet šiais metais nepateko į Norvegijos olimpinę rinktinę.

O.E.Bjørndalenui priklauso ir kitas rekordas. 2002 m. Solt Leik Sičio žaidynėse jis startavo keturiose rungtyse ir visose keturiose iškovojo aukso medalius (tuo metu tiek rungčių ir tebuvo).

Po keturis aukso medalius per karjerą laimėjo vokiečiai Rico Grossas ir Svenas Fischeris, norvegas E.H.Svendsenas ir rusas Aleksandras Tichonovas. E.H.Svendsenas dalyvaus ir Pjongčango žaidynėse. 

Tarp moterų daugiausiai aukso medalių iškovojo vokietė Kati Wilhelm ir baltarusė Darja Domračava (po tris). Tačiau pagal visų spalvų medalių skaičių pirmauja vokietė Uschi Disl, laimėjusi 2 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius. 
Pjongčango žaidynėse dalyvausianti D.Domračava visus tris aukso medalius laimėjo 2014 m. Sočio žaidynėse.