Portalas lrytas.lt paprašė Lietuvos antidopingo agentūros specialistų atskleisti, kaip veikia iki šiol negirdėtas – bent Lietuvos dopingo bylose – SARM – selektyvus androgeninių receptų moduliatorius. Kitaip jis dar vadinamas osterinu.
Būtent šį galimai preparatą lietuvio organizme aptiko Kanados laboratorija ir pranešė apie tai Lietuvos sunkiosios atletikos federacijai.
Pagal antidopingo kodekso klasifikaciją ši medžiaga priklauso kitų anabolinių agentų grupei.
SARM poveikis yra toks, kaip ir visų kitų dopingo preparatų – didinti raumenų jėgą ir ištvermę. Tačiau jo poveikis nuo įprastų anabolinių steroidų skiriasi tuo, kad SARM veikia ne visą organizmą, o skeleto raumenis.
Paaiškėjo, kad vienas didžiausių jo pranašumų prieš kitus preparatus yra galimybė vartoti per burną, tad nereikia jokių švirkštų, kurie sukelia raumenų pažeidimus.
Į draudžiamų preparatų sąrašą SARM įtrauktas 2008 metais, o pirmas teigiamas mėginys užfiksuotas 2010 metais.
Pasaulinės antidopoingo agentūros (WADA) duomenimis, 2012-2014 metais buvo fiksuota 30 teigiamų testų.
27 metų klaipėdietis yra vienas iš keturių sportininkų, kurių mėginiuose aptikta įtarimų sukėlusių medžiagų. Iš viso per 2017 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatą paimta 212 kraujo ir šlapimo mėginių.
Lietuvos sunkiosios atletikos federacija (LSAF) pareikalavo, kad būtų ištirtas ir B mėginys, tačiau tai bus daroma ne Kanadoje, o Vokietijoje – Kelno laboratorijoje.
Per pasaulio čempionatą A.Didžbaliui buvo atliktas ir kraujo testas – jo rezultatai buvo neigiami, jokių nukrypimų neužfiksuota.
A.Didžbalio draugas ir treneris Ramūnas Vyšniauskas lrytas.lt teigė, kad prieš pasaulio čempionatą likus 10 dienų taip pat buvo imamas kraujo ir šlapimo mėginiai, kurie buvo neigiami.
Selektyvūs androgenų receptorių moduliatoriai arba SARM yra nauja androgenų receptorių liganidų klasė (šis pavadinimas atitinka terminus, kuriuos šiuo metu naudoja panašios molekulės, skirtos estrogeno receptoriams, „selektyviems estrogenų receptorių moduliatoriams“, tokiems kaip tamoksifenas).
Jie turi turėti tokį patį poveikį kaip androgeniniai vaistai, pvz.: kaip anaboliniai steroidai, bet jų veikimas yra daug labiau selektyvus, todėl galima vartoti daugiau nei tų pačių anabolinių steroidų palyginti su testosteronu.
Šiuo metu pakaitinei hormonų terapijai yra naudojami leidžiami arba transdermaliniai pleistrai. Injekcinės testosterono esterių formos (pvz., testosterono enantatas, propionatas arba cipionatas) sukelia nepageidaujamus testosterono kiekio kraujyje svyravimus (pernelyg didelis kiekis iš karto po injekcijos ir po to yra pernelyg žemas).
Transdermaliniai pleistrai suteikia tolygesnį testosterono kiekį kraujyje, tačiau odos sudirginimas ir tai, kad reikia keisti kiekvieną dieną, vis dar riboja jų naudingumą.
SARM suteikia galimybę sukurti formas, kurios gali būti vartojamos per burną, bet selektyviai skiriasi skirtingų audinių įsotinimas skirtingais androgenų receptoriais.
Tikslas yra leisti pritaikyti atsaką: audiniai, kuriems yra reikalingas testosteronas gydymo tikslas, reaguos į testosterono poveikį; kituse audiniuose nepageidaujamo šalutinio poveikio nebus.
Tiesa, niekas iš išbandytų SARM nėra pilnai selektyvūs. Veikdami kaulus ar minkštuosius audinius, tuo pačiu androgeniškai veikia ir kitus organus.
Tačiau kai kurie nesteroidiniai androgenai rodo, kad santykis tarp anabolinių ir androgeninių poveikių yra didesnis nei 3:1 ir didesnis iki 90:1 (RAD-140) palyginti su testosteronu, kurio santykis yra 1:1.
Tai leidžia manyti, kad nors SARM vartojant didelėmis dozėmis (pvz., naudojant kultūrizmo priemonėmis) gali būti virilizuojančių efektų (padidinti raumenų masę, suteikti jėgos), esant mažesnėms terapinėms dozėms, jie gali būti veiksmingai selektyvūs audiniams, kuriems kliniškai reikia gydymo.
Vienas esminis net to paties pirmos kartos SARM pranašumas yra tai, kad jie yra vartojami per burną ir aktyvūs nesukeliant kepenų pažeidimo, tuo tarpu dauguma anabolinių steroidų nėra aktyvūs vartojant per burną ir turi būti švirkščiami, o tokie anaboliniai steroidai, kurie yra peroraliniai, linkę sukelti kepenų pažeidimus, kuris gali tapti pavojingas gyvybei dėl per didelio naudojimo.
