Lietuvos sporto pinigų karas tęsiasi ir nors Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas aiškiai nubrėžė gaires, įtikinti gerokai diržus susiveržti priverstų federacijų jam nepavyko.
„Sistema turi tikti daugumai, nes 100 procentų patenkintų nebus“, – aidint nesuprantančių naujosios KKSD pinigų skirstymo sistemos niuansų balsams sakė K.Smirnovas.
Tik KKSD reforma į nepatenkintųjų pusę nustūmė gerokai daugiau federacijų nei jos rengėjai galėjo tikėtis, o per neformalų susitikimą aidėjo daugybė klausimų.
Ir nors KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius galiausiai dėkojo už produktyvią diskusiją, čia nuaidėjo ir ganėtinai nemalonūs klausimai bei kaltinimai sporto sistemai, kuri kol kas labiau skausmingai skaldo, bet tikrai ne vienija.
Bando apsiginti nuo politikų
Sporto kuluaruose šis E.Urbanavičiaus susitikimas buvo laikomas planu priversti tų pačių taisyklių laikytis ir Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK), tačiau organizacijos vadovė Daina Gudzinevičiūtė tik klausėsi – tiesioginių klausimų ji nesulaukė, o savo svarbiausią mintį išsakė dar penktadienį.
Būtent per LTOK vykdomojo komiteto posėdį D.Gudzinevičiūtė ir prabilo apie numanomą politinį spaudimą, kurį ji gali patirti. Šiuo atveju politiniu spaudimu LTOK laikytų bandymą priversti taikyti tą patį pinigų skirstymo modelį.
„Vienas pagrindinių Olimpinės chartijos reikalavimų – nepriklausomybė nuo politinės valios. Į LTOK veiklą valstybė kištis negali. Spaudimo mes kol kas nejaučiame, tačiau girdime pasiūlymus taikyti tuos pačius kriterijus, bet tai prieštarautų mūsų principams. Valstybės tarnautojai turėtų suprasti, kad LTOK nepriklausomybė svarbi visai šaliai“, – tada įspėjo D.Gudzinevičiūtė.
Šie jos žodžiai aiškiai buvo skirti E.Urbanavičiui, kuris pirmadienio diskusiją pradėjo švelnindamas situaciją. Tačiau LTOK gan rimto niukso neišvengė. E.Urbanavičius „smagiausią“ dalį pasiliko pabaigai, priversdamas rimtai suklusti D.Gudzinevičiūtę.
„Noriu padėkoti visiems už gana produktyvų susitikimą, pokalbį. Federacijoms, kurių laukia LTOK biudžeto tvirtinimas, linkiu priimti teisingus sprendimus. Kad tos „pagalvės“ ar „kritimai“ būtų protingi, lengvesni, o visų sporto pinigų skirstyme atsirastų daugiau skaidrumo“, – gėlė E.Urbanavičius.
Treneriams ištiesė pagalbos ranką
LTOK generalinė asamblėja vyks penktadienį, tačiau organizacija jau spėjo priimti itin svarbių sprendimų. Nugriaudėjus KKSD sprendimui iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimti vieną svarbiausių funkcijų – trenerių įdarbinimą – LTOK nutarė krentantiems treneriams pakišti pagalvę.
Po KKSD reformos buvo atleista daug trenerių, tad LTOK nusprendė jų atlygiui apmokėti skirti 180 tūkstančių eurų, taip sumažinant naštą daugeliui federacijų.
Kalbama, kad KKSD planas yra paprastas – pasiekti, kad ir LTOK taikytų tą pačią sporto pinigų skirstymo strategiją. Kitaip tariant, prie KKSD 6,3 milijono būtų pridėti Sporto paramos fondo 6,6 milijono bei LTOK lėšos.
LTOK planuoja surinkti 8,88 milijono eurų pajamų. 94 procentai jų – pinigai iš UAB „Olifėja“. Buvo kalbama, kad KKSD norėtų ant stalo matyti apie 6 milijonus.
Klaidas lemia ir rašymas ranka
KKSD šiemet į 68 dalis padalino 6 milijonus 330 tūkstančių eurų ir netikėtai prioritetinės Lietuvos sporto šakos atsidūrė gerokai žemiau nei turėjo. Kalbama, kad iš 14 strateginių sporto šakų tik 3 – lengvoji atletika, greitasis čiuožimas, tekvondo (pateko lapkritį, – red.) – gavo daugiau lėšų nei pernai. Iš viso sumažėjo 33 federacijų biudžetai, tarp kurių – 22 olimpinių sporto šakų.
Nuostabą sukėlė orientavimosi sportas, kurio biudžetas išsipūtė gerokai – nuo 76 tūkstančių iki 130.
Pasak tinklinio federacijos prezidento Dariaus Čerkos, naujoje sistemoje yra daug klaidų ir neaiškių situacijų, kurios ir lemia keistus pokyčius dotacijose.
„Štai sportininkas užima 22-28 vietą, tačiau traktuojama, tarsi jis būtų 22-as. Ar tai tiesa? Ar toks traktavimas pritaikytas visoms federacijoms? Be to, skaičiuojant naudojami federacijų duomenis ir labai matosi, kad pačios federacijos tuos duomenis interpretuoja labai skirtingai, o interpretacijos duomenų kontrolės nėra“, – kalbėjo D.Čerka.
Tačiau jį labiausiai nustebino kitas aspektas, kurio KKSD vadovas E.Urbanavičius nekomentavo.
„Technologiškai procesui visiškai nepasiruošta. Nežinau, kokiu optimistu reikia būti, kad tokį duomenų kiekį suvaldytum rankiniu būdu. Tai – ne toks kelias. Mes pildėme duomenų lenteles, žymėjome užimtas vietas, bet jos KKSD nenaudojo. Tiesiog viskas buvo rankiniu būdu įtraukiant į formulę. O rankomis rašant klaidų tikimybė – dar didesnė. Klaidų kiekis – didelis“, – kalbėjo D.Čerka.
Tinklinio federacija šiemet gavo 56 tūkstančius eurų – dvigubai mažiau nei pernai, kai federacijai buvo atseikėta 115 tūkst.
Krepšinis turi daugybę klausimų
Į pinigų skirstymo problemą pirštu dūrė ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Krepšinis gavo 28 tūkstančiais mažiau nei pernai – 760 tūkst.
„Kriterijų kūrime nedalyvavome. Ten buvo kompetetingi žmonės, o mums, turbūt, atstovavo žolės riedulys, – ironiškai prakalbo M.Špokas, bet tada surimtėjo. – Kriterijai jau yra, todėl mums svarbu suprasti orientyrus ir kaip išgyventi.“
Pasak LKF generalinio sekretoriaus, 71 procentą federacijos biudžeto sudaro Lietuvos vyrų rinktinės surenkami pinigai. 18 procentų – vaikinų jaunimo rinktinių, 5 proc. – moterų rinktinė bei 3-4 procentai merginų rinktinės.
„Prioritetai labai aiškūs. Valstybė užsako rezultatą, bet jeigu mes susitelksime tik į vyrus, tos kitos dalys paprasčiausiai neturės finansavimo. Štai turime 760 tūkstančių eurų. Moterų rinktinės prioritetas – patekti į olimpiadą. Išvežimas į vieną taip vadinamą atrankos langą – 70 tūkstančių eurų. Ir jeigu mes gyventume nuo eilutės iki eilutės, tai valstybė moterų rinktinės pasiruošimui skirtų 28 tūkstančius eurų. Liktų tiktai vyrų rinktinė bei vaikinų jaunimo rinktinės, kurias turime finansuoti“, – sakė M.Špokas.
Netrukus jis dūrė į kitą KKSD pinigų skirstymo bėdą – federacijas, kurios naudojasi ir yra patenkintos ne KKSD išlaikomomis bazėmis. Anksčiau ir treneriams atlygius mokėjęs LOSC nuo šiol rūpinsis tik sporto bazėmis, tačiau ir tai kelia klausimų, nes jos gali būti visiškai nekonkurencingos.
M.Špokas prakalbo apie Druskininkuose baigiamą statyti Sportininkų rengimo centrą, kuris buvo atidarytas prieš porą metų, tačiau nėra iki galo sutvarkytas iki šiol.
„Turėtų atsirasti eilutė, kur dotaciją gaunančios federacijos ir gautų pinigų. Sakote, kad nėra bazių – į KKSD vadovą kreipėsi M.Špokas. – Yra daug labai gerų bazių. Mes naudojamės Palangos sporto centru, kur yra puikus stadionas, treniruoklių ir krepšinio salė. Ši bazė yra Palangos savivaldybės, bet mes mokame mažesnius įkainius nei, ko gero, KKSD sporto bazių. Mums tai priimtina. O dabar kažkur dirbtinai kažkas lieps vykti į Druskininkus? Kodėl? Ten salė nėra pritaikyta krepšinio poreikiui. O plaukimui juokingiausia, nes kaip jie gali treniruotis 25 metrų baseine, kai reikia 50 m?“
Pažadėjo keisti
Klausimų galybė verčia gerokai suabejoti, ar KKSD prieš imdamasi reformos atsakė į svarbiausius klausimus. Tačiau E.Urbanavičius pabrėžė, kad tokios diskusijos dar vyks ir ateityje, o į visus nusiskundimus bus atsižvelgta.
„Galbūt per daug balų skiriama už per toli nuo medalių esančias vietas. Tai galima tą balą traukti arčiau to, kas yra tikrasis meistriškumas. Esame tai aptarę ir, matyt, ateityje judėsime šia kryptimi. Ir patį medalį reikia vertinti tinkamai, todėl jau girdime diskusijų, kad galbūt medaliui reikėtų padidinti balų skaičių. Jeigu bus bendras sutarimas, tai galbūt taip ir padarysime“, – kalbėjo E.Urbanavičius.
Naują pinigų skirstymo sistemą jis gynė ir įsitikinimu, kad federacijos „daug efektyviau panaudos lėšas“, kurias anksčiau skirdavo LOSC.
„Kai kuriose federacijose finansine prasme įvyko didelių pasikeitimų. Niekas nesako, kad gera naujiena, jog dviračių sportas ar penkiakovė staiga neteko kažkokios dalies lėšų, – sakė E.Urbanavičius. – Bet federacijų biudžetai tiesiogiai nenukentėjo tiek stipriai, tai nutiko santykyje su LOSC. Bet visi žinome, kad LOSC ne pačių efektyviausiu būdu naudojo lėšas, ruošiant trenerius ir sportininkus.“
Šiuolaikinės penkiakovės federacija šiemet gavo 132 tūkstančius eurų, kai pernai jų gavo net 346 tūkst.
Apkaltino lėšų švaistymu
E.Urbanavičiui teko atsakyti ir į aštrius Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio kaltinimus, kurių jis negailėjo.
„Druskininkuose 10 metų statėme bazę, investavome 101 milijoną litų ir kai tik jį pridavėme, tai panaikinome organizaciją, kuriai statėme. Kas ten sportuos? Kokia reformos esmė? Nauda? Departamentas dabar iš viso neturi funkcijų – viską išmėtė ir dabar liko 32 žmonės su 5 milijonais eurų biudžete. Aš nematau jokio ekonomiškumo ir ūkiškumo. Tai – patikėtų valstybės lėšų švaistymas, prisidengiant reforma. Man tai primena Nacionalinio stadiono statybą“, – skėlė R.Kveselaitis.
Pats E.Urbanavičius diskusiją bandė pasukti kitu keliu ir tikino, kad reforma atnešė tik naudą.
„Olimpinis centras nenunyko. Nunyko sportininkų rengimo funkcija, bet dabar LOSC valdys infrastruktūrą, kurios turės dar daugiau. Kalbant apie efektyvumą, LOSC taps vieninteliu sporto infrastruktūros valdytoju. Tai reiškia, kad visoms sporto šakoms atsivers galimybė naudotis infrastruktūra. Valstybės turto valdymo efektyvumas bus ir jį pajusite greitai, – kalbėjo E.Urbanavičius, prabilęs ir apie planą „B“. – Jeigu paaiškės, kad tokio turto poreikio nėra ir visi Lietuvos sporto procesai vyksta už centro ribų, bus galima kreiptis į Turto banką ir jis jį realizuos. Bet poreikis bus.“
