Tačiau ne viskas klostėsi taip, kad būtų galima pasigirti. Ir 2017-aisiais Lietuvos sportas neišvengė skandalų.
Lrytas.lt pateikia penkis didžiausius Lietuvos sporto skandalus.
Rumšų šeimos tragedija
Skaudžiausios žinios Lietuvą pasiekė ne iš tėvynės gilumų, o Italijos. Mirus garsaus Lietuvos dviratininko Raimondo Rumšo sūnui Linui Italijos prokurorai žaibiškai pradėjo tyrimą, o netrukus įtarimų šešėlis krito ant pačios šeimos.
Rumšai tikino, kad Italijos medikai laiku nepastebėjo sūnaus Lino sveikatos problemų ir šiam nesuteikė reikiamos pagalbos. Paaiškėjo, kad 21-erių L.Rumšas dieną prieš mirtį buvo nuvykęs į greitosios pagalbos skyrių, nes netikėtai prarado sąmonę, tačiau medikai į tai rimtai nežiūrėjo.
Tačiau Italijos prokurorai dar ir dabar nėra paskelbę tikslios mirties priežasties, o ant Rumšų šeimos gulė įtarimai dopingo tiekimu. Per kratas Lukos prokuratūra konfiskavo didžiulius kiekius pavojingų ir draudžiamų vaistų, o tyrimas plečiasi. Manoma, kad jo mastai – didžiuliai. Įtarimai pareikšti visai „Altopack Eppela“ komandai, kurios nariu buvo ir L.Rumšas.
Prokurorai yra pateikę įtarimus penkiems žmonėms, o tarp jų – ir Lino tėvui R.Rumšui.
Spalio pradžioje Rumšų šeimą sukrėtė dar vienas skandalas. Vyresniojo R.Rumšo sūnaus Raimondo mėginyje aptikta dopingo. Italijos žiniasklaida teigė, kad lietuvio kraujo mėginiuose, kurie buvo paimti rugsėjo 4-ąją Toskanoje, kur gyvena Rumšai, rasta medžiagos GRHP-6.
Pareiškimas, sudrebinęs krepšinio pasaulį
Dabar jau buvusio Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo prezidento Gedvydo Vainausko frazė „Lietuvos ryto“ televizijoje sukėlė milžinišką skandalą.
G.Vainauskas per interviu pareiškė, kad komandoje neturėtų būti daugiau nei dviejų juodaodžių krepšininkų.
„Atsitiko taip, kad atsirado keturi juodi žaidėjai, susibūrė tokia, kaip pavadinti, gauja jų“, – kalbėjo G.Vainauskas.
Netrukus jį jau citavo garsiausi pasaulio leidiniai. Tarp jų – ESPN, „CBS Sports“.
Skandalui šiek tiek nurimus G.Vainauskas paskelbė, kad parduoda savo klubo dalį.
„Lietuvos ryto“ aistros aikštėje ir už jos
Naują vadovybę subūręs Vilniaus „Lietuvos rytas“ greitai suspėjo įsitraukti į skandalų verpetą. Kol klubo marketingo skyrius visomis išgalėmis bandė sugrąžinti sirgalius į tribūnas, rimtai susikivirčijo tuometinis klubo dalininkas Antanas Guoga bei generalinis direktorius Darius Gudelis.
A.Guoga ėmė viešai piktintis dėl „Lietuvos ryto“ paramos sutarties su „MG Baltic“. A.Guoga pareiškė, kad nežinojo, jog klubas turi sutartį su politinės korupcijos byloje minimu koncernu, ir reikalavo, kad D.Gudelis pasitrauktų.
Galiausiai A.Guoga paskelbė, kad parduoda savo klubo dalį.
Skandalo „Lietuvos rytui“ išvengti nepavyko ir sezono pradžioje. Spalio mėnesį „Lietuvos rytas“ savo aikštėje 67:70 pralaimėjo Kauno „Žalgrio“ krepšininkams ir viceprezidento bei sporto direktoriaus pareigas užimantis Linas Kleiza savo pyktį išliejo ant teisėjų.
L.Kleiza po rungtynių įsiveržė į teisėjų persirengimo kambarį, o Rimas Kurtinaitis viešai kritikavo teisėjus.
„Lietuvos rytui“ Lietuvos krepšinio lyga skyrė baudą – už L.Kleizos agresyvų elgesį buvo nurodyta sumokėti 600 eurų ir tokią pat sumą už kritiką socialiniame tinkle „Facebook“.
Niekada nepailstantys Lietuvos futbolo vandenys
Lietuvos futbolas gyventi be skandalų tiesiog negali. Nuo nepagrįsto Klaipėdos „Atlanto“ prezidento Vacio Lekavičiaus pareiškimo, kad jo žaidėjai parduoda rungtynes iki Utenos „Utenio“ sprendimo spjauti į vietinius futbolininkus ir prisikviesti užsieniečių, o nepasiteisinus trumpalaikiam projektui atsisakyti dalyvauti A lygoje.
Tačiau daug reikšmės turėjo ir skambiai vykusi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencija, kurioje buvo išrinktas ir naujas LFF prezidentas.
Šįkart buvo apsieita be prie durų stovinčių „bachūrų“, specialiais autobusais atvežamų konferencijos dalyvių ar istorijų apie prirakintus prie radiatorių žmones. Tačiau ramu nebuvo.
Keletą metų LFF vandenis drebinęs ir maištininko korta mojavęs Edvinas Eimontas netgi spėjo pareikšti apie pasitraukimą, tačiau sugrįžo užnugaryje turėdamas po UEFA ir FIFA atstovą, bet ir tai neišgelbėjo nuo kapituliacijos.
Apie radikalius pokyčius garsiai kalbėjęs E.Eimontas konferencijoje sulaukė vos 6 šalininkų. Su projektu nesutiko net 68 balsai, o netrukus nuaidėjo ir pagrindinė naujiena.
Sutriuškintas E.Eimontas žygiavo namo, kai LFF pranešė, kad nuo šiol organizacijos prezidentas nebeturės tiek daug galios svertų – jis bus reprezentacinis. Virvės perduotos generaliniam sekretoriui Nerijui Dunauskui ir Vykdomajam komitetui, kuriame svarų žodį visada turi „pilkuoju kardinolu“ vadinamas Stasys Stankus.
LFF konferencijos rezultatus lietuviai sutiko jau įprasta reakcija – „ir vėl“.
Vėliau LFF prezidentu tapo gerai žinomas buvęs Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas ir N.Dunausko svainis Tomas Danilevičius.
Užsivėrus konferencijos durims ir numalšinus kalbas apie maištą LFF pareiškė kaltinimus jau į šalį nustumtam E.Eimontui – buvo nuspręsta kreiptis į UEFA dėl „neteisėtos prekybos Lietuvos futbolo bendruomenei skirtais UEFA čempionų lygos finalų bilietais užsienio rinkose, siekiant asmeniškai pasipelnymo, parašų klastojimų ant oficialių federacijos dokumentų, finansinių nusižengimų.“
Su štanga pamėgo ir dopingą
Lapkričio mėnesį Lietuvą sudrebino dar viena žinia apie dopingą. Įkliuvo dar vienas garsaus trenerio Bronislovo Vyšniausko auklėtinis Domantas Kmieliauskas. 20 metų sunkiaatlečio organizme buvo aptikta anaboliniams androgeniniams steroidams priskiriamų medžiagų.
D.Kmieliauskas įkliuvo Lietuvos čempionate birželį, kur jis laimėjo bronzą svorio kategorijoje iki 94 kilogramų.
B.Vyšniausko sūnus Ramūnas yra dukart įkliuvęs dėl dopingo. Antidopingo kontrolieriai jį pričiupo 1997 ir 2015 metais.
2012 metais dėl dopingo įkliuvo ir kitas B.Vyšniausko auklėtnis Aurimas Didžbalis.
