„Žinote, man būtų mielas ir trečiasis aukso medalis. Jis šias pirmenybes padarytų baigtinėmis. Matytume, kad viskas ėjosi pagal planą – trys startai ir trys pergalės“, – Kopenhagoje kalbėjo Rūtos Meilutytės treneris 33-ejų Paulius Andrijauskas.
Lietuvos plaukimo pažiba 20-metė R.Meilutytė Danijos sostinėje vykusiose Europos pirmenybėse dukart lipo ant aukščiausios pakylos laiptelio, o jos garbei „Royal“ arenos skliautuose buvo grojamas mūsų valstybės himnas: trečiadienį ji triumfavo 50 metrų krūtine nuotolyje, o šeštadienį – dvigubai ilgesnėje distancijoje.
„Jaučiuosi po tokio sėkmingo pasirodymo tikrai gerai. Tai savotiška paraiška 2020 metų Tokijo olimpiadai“ – kalbėjo sostinės oro uoste 2013-siais taip pat Danijoje vykusiame Europos plaukimo trumpuoju taku čempionate tris auksinius apdovanojimus laimėjusi R.Meilutytė.
Tiesa, iškart tame čempionate turėjo su aukso ir vieną sidabrą, bet diskvalifikavus Rusijos žvaigždę Juliją Jefimovą dėl dopingo, sidabras lietuviai sužibo aukso.
Nors P.Andrijauskas su auklėtine iš Australijos sugrįžo lapkričio 26-ąją ir šiemet svarstė startuoti trijose rungtyse, paskutinę varžybų dieną į 200 metrų krūtine kovas R.Meilutytė nepasirodė.
Mat dvi savaites iki varžybų R.Meilutytė praleido ne Kauno „Girstučio“ baseino takeliuose, o lovoje – ji susirgo.
„Rūta negalavo prieš šį čempionatą dvi savaites. Tik prieš pat išskrendant į Kopenhagą pasveiko. Aš asmeniškai labai norėjau, kad ji startuotų trečioje rungtyje, bet sveikata ir savotiškos motyvacijos stoka turėjo įtakos šiam sprendimui“, – pasakojo P.Andrijauskas.
Dar du medalius čempionate 200 metrų nugara ir 200 metrų laisvuoju stiliumi kovose iškovojo panevėžietis Danas Rapšys. Laisvuoju stiliumi kovose jam niekas neprilygo: sportininkas be didesnių problemų nusiskynė auksą.
„Net nebuvo minčių, kad blogai pasirodysiu savo mėgstamoje rungtyje – plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose. Vienareikšmiškai, dar prieš startus nujaučiau, kad medalis bus, tačiau dėl spalvos galima buvo pasvarstyti. Dėjau visas viltis į šią rungtį ir iškovojau pirmąjį karjeroje auksą. Turėjau Europos bronzą, bet aukso – ne. Dėl plaukimo nugara – nebuvau toks įsitikinęs, bet „užkabinau“ vandenį. Gera buvo diena“ – teigė D.Rapšys.
Iki šio čempionato Kopenhagoje lietuviai savo sąskaitoje turėjo 17 medalių – mūsiškiai nuo 1994-ųjų į bendrą taupyklę buvo sunešę 3 aukso, 7 sidabro ir 7 bronzos medalius.
Daugiausiai apdovanojimų mūsiškiai buvo pelnę 200 metrų kombinuotoje rungtyje – penkis sidabro ir vieną bronzos, o iki šio sėkmingiausias buvo 2013-ųjų Europos plaukimo čempionatas trumpame take, kur R.Meilutytės dėka Lietuva susižėrė 3 aukso medalius.
– Kokį pažymį už šį čempionatą galėtumėte parašyti R.Meilutytei? – lrtytas.lt paklausė jau metus pagrindinę šalies plaukikę treniruojantį P.Andrijauską.
– Žinant, kad ji yra po ligos, tai pažymys yra dešimt. Bet jei nebūtų šios sveikatos problemos – greičiausiai, šiek tiek mažiau. Kad įvertinimas būtų labai stipriam dešimtukui, mano planas buvo kitoks – trys aukso apdovanojimai trijose pirmenybių rungtyse.
– Kas lėmė sprendimą, kad R.Meilutytė paskutinę varžybų dieną atsisakė startuoti 200 metrų krūtine rungtyje?
– Dvi-trys savaitės nebuvo geriausios sveikatos atžvilgiu, tai buvo ir labai sunku surasti motyvaciją kovoti dėl trečiojo medalio. Tai turėjo nemažos įtakos. Mes kalbėjomės su Rūta ir nutarėme susilaikyti nuo starto – žinoma, didelės reikšmės turėjo ir sportininkės žodis.
– Kas dabar laukia R.Meilutytės?
– Jei galvojate, kad poilsis, tai klystate. Jau šią savaitę Anykščiuose vyks Lietuvos žiemos plaukimo čempionatas, kuriame startuos ir Rūta. Nuo ketvirtadienio ir vėl startai – tik šįkart Lietuvoje, Turime ir vėl pasirodyti dešimtukui.
– Ar jau galima kalbėti apie kitų metų planus ir startus? Kur R.Meilutytė treniruosis – šiemet jos treniruočių stovyklos driekėsi nuo JAV iki Ispanijos bei Australijos.
– Dar neturime aiškaus plano. Žinokite, teks susėsti visiems kartu – Rūtai, man ir Lietuvos plaukimo federacijai bei pasikalbėti dėl kitų metų darbų. Tiesa pasakius, na, neturime dar visiškai jokio treniruočių plano – jau svarstėme apie tai su Rūta, tačiau buvome nutarę, kad tik po Europos čempionato trumpajame take sėsime ir tuomet jau galvosime. Dabar bus laikas, kai savo žodį tars ir Federacija – kaip ji mato Rūtos pasirengimą kitų metų kovoms.
– Kitąmet jūsų auklėtinės lauks Europos čempionatas Škotijoje?
– Žinote, trumpasis baseinas nuo ilgo labai skiriasi ir manau, kitų metų Europos pirmenybės Grazge bus labai stiprios. Ten bus 50 metrų baseinas ir suvažiuos visi geriausieji – konkurencija bus dar labiau didesnė.
- R.Meilutytė startuoja 50,100 ir 200 metrų krūtine distancijose. Gal galvosite ateityje ir apie kitą rungtį? Juk buvo Australijoje bandoma plaukti net ir 1500 metrų laisvuoju stiliumi nuotolį.
– Ta ilgas nuotolis buvo tik paprastas žaidimas. Visą laiką plaukiant tą patį nuotolį žmogus pripranta prie monotonijos. Reikėjo paįvairinti treniruočių procesą, tačiau tai tikrai nerimtas startas. Esmė labai paprasta: Rūta kitų metų pirmenybėse Grazge turėtų plaukti savo jau gerai žinomose rungtyse, o kiekviena jų pagal laiką užsitęsia dviem dienoms: kvalifikacija, pusfinalis, finalas. Tad Glazge bus trys startai – vadinasi, šešios dienos. Tiek ir vyks Europos čempionatas. Tad svarstyti ar planuoti apie papildomą distanciją nėra kaip – privalėsi tuomet atsisakyti jau esamų, arba kuris nors nuotolis paprasčiausiai nukentės. Manau, kad tam nėra jokių galimybių.
– Jai kalbėtume apie R.Meilutytės Europos medalių „svorį“ – kuris jums labiau prie širdies?
– Juk jie abu auksiniai (juokiasi). Bet jei tektų dėlioti prioritetus, galvoju, kad renkantis iš dviejų, man didesnį svorį turėtų 100 metrų krūtine rungties apdovanojimas. Bet dar geriau, jei pas Rūtą rankose būtų ir 200 metrų nuotolio auksas – juo džiaugčiausi labiausiai. Nes tai ta distancija, į kurią sieksiu atkreipti auklėtinės kuo didesnį dėmesį.
