Australijoje pastaruosius kelis mėnesius treniruočių stovyklą auklėtinei rengęs P.Andrijauskas, sugrįžęs į Lietuvą privalėjo stabdyti pasirengimą varžyboms: R.Meilutytė susirgo ir dvi savaites buvo be treniruočių.
Tik prieš išvykdamas į Europos pirmenybes Kopenhagoje, P.Angrijauskas atskleidė visas kortas, konstatuodamas, kad nėra labai optimistiškai nusiteikęs ir svajojantis apie prizines auklėtines vietas.
Tačiau olimpinė čempionė 20-metė R.Meilutytė jau po pirmojo starto čempionate susižėrė svarbiausią rungties trofėjų – 50 metrų krūtine varžybose ji be konkurencijos atrodė geriausiai ir laimėjo aukso medalį.
Penktadienį Lietuvos „auksinė žuvelė“ jau brovėsi į 100 metrų krūtine finalą, o šeštadienio vakarą sieks užlipti ant pakylos ir šioje distancijoje.
Po savo pasirodymo R.Meilutytė tars žodį, ar čempionate Danijoje plauks sekmadienį ir 200 metrų krūtine nuotolį.
– Rūta nesitreniravo ir neplaukė dvi savaites. Kalbėjote apie tai, kaip apie bėdą, tačiau dabar tai atrodo labiau kaip bandymas apsidrausti. Ar taip nėra?, – lrytas.lt paklausė R.Meilutytės trenerio P.Andrijausko.
– Meistriškumo tikrai per tas kelias savaites, kurias Rūta neplaukė dėl ligos, neprarasi. Bet esminis punktas tai nėra būtent meistriškumo praradimas. Kalbame apie sportininkės organizmą, krūvius: tam plaukikai ir treniruojasi šešias dienas per savaitę. Jei prapuola šis komponentas, viskas kitas praranda esmę. Mūsų sportas yra ištvermės sportas – praleidi kelias treniruotes, būna blogai, praleidi kelias savaites: visiškai niekas.
– Bet jūs prieštaraujate pats sau: Rūta prieš Europos čempionatą nesitreniravo dvi savaites, tačiau kišenėje jau turi Danijoje vykstančių pirmenybių auksą.
– Jei kalbėsime tik apie 50 metrų nuotolį ir tas neilgas baseine praleistas 29 sekundes plaukimo. Kai reikia plaukti vieną minutę ir tris sekundes, tai jau yra rimtesnis iššūkis, o kai reikės plaukti 2 minutes ir 20 sekundžių visa jėga – bus tragiškai sunku. Kuo ilgesnis nuotolis, tuo aiškiau matosi, ką padarė tos priverstinės pertraukos. Turime dviejų savaičių problemą, kuri aiškiai matoma ilgesnėje distancijoje.
Žinote, sakysime Rūta žino kaip startuoti, sugeba sudėlioti savo posūkius baseine, bet jai dar būtina plaukti. Techniniai dalykai visada išlieka galvoje, o jėga – ji turi situaciją sunykti. Aš ir dabar galiu įšokti į vandenį, gražiai praplaukti, tačiau aš neplauksiu taip, kaip dariau prieš dešimtmetį.
– Esate patenkintas tuo, kaip į ritmą sugrįžta jūsų auklėtinė R.Meilutytė?
– Aš tikėjausi blogesnio varianto. Ji mane nustebino. Reikia pripažinti, kad ji fantastiškai nuplaukė 50 metrų krūtine distanciją. Pagal tai, ką matau, mane net ir pradėjo džiuginti 100 metrų nuotolis: tikiuosi ir su juo bus viskas gerai.
– Šiemet R.Meilutytei dėmesio nebuvo per daug: ji keliavo, treniravosi JAV, Turkijoje, Ispanijoje ar Australijoje ir žiniasklaida buvo palikusi ją ramybėje. Dabar, po Europos čempionato Danijoje, ja vėl užgrius šlovės laikas. Esate tam pasirengę, ar vis dėlto ta šlovė R.Meilutytei nėra labai sveikintinas dalykas?
– Šlovė niekada netrukdo. Tai principinė nuostata. Trukdo labiau pikti ir pavydūs žmonės. Įsivaizduojate, sakysime, kažkas jai nesiseka, o tos nesėkmės nuolat nežinia kodėl labai džiugina tam tikrą žmonių grupę, kuri viešoje erdvėje tuo mėgaujasi, rašinėja savo komentarus. Tai yra blogybė – pikti ir pavydūs taitiečiai. Bet iš esmės, normali ir bendražmogiška šlovė R.Meilutytei niekada netrukdė.
– Tai vėl užgriūsianti plaukikę šlovė nėra problema?
– Jokiais būdais – aš tik už tą šlovę. Juk tai pastangų įvertinimas.
