Pirmadienio rytą trys mūsų plaukikai pasirodė su lagaminais sostinės oro uoste, rankose turėdami bilietus į Kopenhagą. Jau trečiadienį R.Meilutytė, pasaulio čempionas trumpajame baseine Simonas Bilis bei dar aštuoni lietuviai Danijos sostinėje pradės varžytis dėl medalių Europos plaukimo trumpajame baseine (25 m) čempionate.
„Geriu antibiotikus – gerklė skaudėjo stipriai. Kai tik grįžau praėjusią savaitę į Lietuvą, tai mane ir pagavo liga. Lietuviškas oras“, – guodėsi praėjusių metų planetos pirmenybių trumpame take čempionas 24-erių D.Bilis.
Po daugiau kaip pusmečio į Lietuvą iš Australijos sugrįžusi 20-etė R.Meilutytė taip ir nesugebėjo pasitreniruoti – peršalimas Europos ir pasaulio čempionę dviem savaitėms paguldė į lovą. Pakilusi iš jos 2012-ųjų olimpinė čempionė pirmadienį jau planavo kelionę į Kopenhagą.
„Dabar jaučiuosi daug geriau nei prieš dvi savaites ir padarysiu viską, kad iki varžybų būčiau pasirengusi geriau. Dėl laiko juostų nebuvo didelė problema – į Lietuvos ritmą įsivažiavau. Blogiau buvo peršalimas ir po kelionės nusilpęs imuintetas“, – sakė lapkričio pabaigoje iš Australijos sugrįžusi R. Meilutytė.
Nuo trečiadienio iki sekmadienio Danijoje vyksiančių pirmenybių startuos 10 Lietuvos atstovų.
R. Meilutytė turėtų startuoti 50, 100 ir 200 m krūtine nuotoliuose, Giedrius Titenis – 50, 100 ir 200 m krūtine distancijose, Danas Rapšys – 200 m nugara, 100, 200 m laisvuoju stiliumi, 200 m peteliške nuotoliuose, Simonas Bilis bandys laimėti 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi distancijose, Andrius Šidlauskas – 50, 100 ir 200 m krūtine nuotoliuose, Deividas Margevičius – 50, 100 ir 200 m peteliške varžybose, Gytis Stankevičius – 50, 100 ir 200 m nugara distancijose, Tadas Duškinas – 50, 100 m peteliške, 50 m laisvuoju stiliumi kovose, Ugnė Mažutaitytė – 100 ir 200 m krūtine varžybose bei Povilas Strazdas – 100 ir 200 m laisvuoju stiliumi, 100 ir 200 m kompleksiniu būdu nuotoliuose
„Kadangi pasiruošimas gavosi ne toks, kokio tikėjausi, tai tikslas yra kuo geriau pasirodyti. Po ligos nenoriu kelti sau jokių didesnių tikslų: noriu atiduoti visas jėgas ir žiūrėti, kaip seksis. Šiaip, visada tikiuosi aukščiausių rezultatų, bet konkrečių vietų šiuo atveju neprognozuoju“, – kalbėjo R.Meilutytė.
Paklausta apie šių varžybų svarbą, R.Meilutytė tikino, kad tai bus savotiškas savęs išbandymas: „Tai svarbiausios šių metų pabaigos varžybos, tačiau plaukikams tai pats sezono vidurys. Todėl įdomu save išbandyti trumpo baseino nuotolyje, bet svarbiausios varžybos manęs laukia kitais metais, kai vyks Europos čempionatas dideliame baseine.“
Tuo tarpu plaukikės treneris P.Andrijauskas aiškino, kad liga sujaukė visus planus: „Jeigu tai nebūtų Europos čempionatas, tai tikrai nebūtume vykę po tokių ligos savaičių. Rūta dar ką tik baigė antibiotikų kursą. Jos tikslai yra didesni, o mano – kuklesni. Europos čempionate rizikuosime ir žiūrėsime, kaip pasirodysime po ligų“.
– Ar šiame čempionate bus galima pamatyti, ką nuveikėte besitreniruodama Australijoje?, – buvo paklausta R.Meilutytė.
– Aš manau, kad taip. Tačiau pasirengimas dėl ligos nebuvo toks stabilus, koks galėtų būti. Manau, vertėtų kalbėti, kad Kopenhagoje galėsime pamatyti visų metų darbą – tai, kaip vyko treniruotės nuo praėjusių metų gruodžio. Tie pastarieji trys mėnesiai Australijoje buvo tikrai geri ir dėl ligos, manau, darbas ir įdirbis neturėtų prapulti.
– Plauksite ir sau nelabai įprastoje 200 metrų krūtine distancijoje. Ar planuojate, kad šis nuotolį dažniau įtrauksite į savo varžybų tvarkaraščius?
– Taip, tai nauja rungtis. Galvočiau, kad 200 m distancija dabar yra man lyg pabandymas, iššūkis, nes reikėjo ją išmokti plaukti ir suprasti tą nuotolį. Bet negaliu sakyti, kad priartėjau prie tobulybės ir kol kas nesijaučiu pasitikinti savo jėgomis. Bet per ateinančius kelis metus bandysiu tobulėti ir, galbūt, net varžytis šioje distancijoje Tokijo olimpiadoje.
– Trys mėnesiai pasirengimo Australijoje. Ten visiškai kitas plaukikų rengimas?
– Ne, pagrindai vis tiek yra tie patys. Man buvo labai įdomu treniruotis su šios šalies rinktine ir žiūrėti, kaip jie dirba. Buvo smagu pamatyti ir žinoti, kad tikrai galiu su jais varžytis. Pasitvirtinome sau su treneriu, kad einame teisinga linkme, o Australijoje plaukikai tikrai sunkiai dirba dėl aukštų rezultatų.
– Planuotumėte sugrįžti į Australiją?
– Nesakau „ne“, bet tokias keliones reikia planuoti ilgesniam laikui.
– Save Australijoje išbandėte ir 1500 metrų laisvu stiliumi nuotolyje. Kam reikėjo tokio nuotolio kovų?
– Tai buvo lyg ir savotiška treniruotė. Buvo intensyvus pasirengimo metas ir pagalvojome, kad vertėtų sudalyvauti 1,5 kilometro plaukime. Na, galiu pasakyti, kad tokio bandymo nenorėčiau daugiau kartoti – labai sunku buvo. Nelabai smagus nuotolis.
– Šiame Europos čempionate nedalyvaus viena iš geriausių Rusijos plaukikių Julija Jefimova. Kaskart tarp jūsų ir jos vykdavo rimta konkurencija, o ji lapkritį pranešė, kad iki vasaros sieks išsigydyti traumas ir Kopenhagoje nebus. Tai jums gera žinia, galvojant apie medalius?
– Visada daug įdomiau vykti į varžybas ir kovoti su geriausiais ir pajėgiausiais sportininkais. Tai, kad J.Jefimovos nebus, nematyčiau jokio gerumo: viena pajėgia varžove bus mažiau. Man labai patinka, kai man reikia vytis arba jausti, kad kažkas vejasi mane. Aš iš tiesų, nesureikšminu, ar turiu vytis J.Jefimovą ar kitą plaukike. Bet Kopenhagoje bus ir kitų pajėgių varžovių ir be ruses.
