Daugiau kaip du dešimtmečius LTOK vadovavęs ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) užkulisius puikia žinantis A.Poviliūnas įsitikinęs, kad antradienį svarbiausia pasaulinė olimpinio judėjimo organizacija yra labiau įvaryta į kampą, nei Rusija, kuriai gresia sankcijos būti išprašytai iš žiemos žaidynių Pietų Korėjoje.
„Tai kad visi aplink puikiai žinojo, ką daro Rusija ir kaip ji elgiasi visų mūsų sporto „smėlio dėžėje“. 2010-ųjų Vankuverio žaidynėse rusai pradėjo tą kampaniją, kuri galiausiai išsirutuliojo į valstybinės paramos dopingo vartojimui vajų Sočio olimpiadoje“, – kalbėjo jau ketverius metus Lietuvos olimpinės akademijos vadovas A.Poviliūnas.
IOC Vykdomojo komiteto posėdyje Lozanoje antradienį bus sprendžiamas vienas didžiausių klausimų pasaulio sporto istorijoje. Penkiolika šios organizacijos atstovų su prezidentu Thomu Bachu priešakyje kels ranką balsuodami, ar mesti iš žiemos žaidynių galingąją, tačiau sporto taisyklių nesilaikančią ir susitepusią Rusiją.
Šalį, kuri savo sportininkų dopingo vartojimą iškėlė iki nacionalinės svarbos lygio, o užduotį užglaistyti ir paslėpti draudžiamų sporte medikamentų vartojimą pavedė savo saugumo tarnyboms.
Šokiruojantys Nepriklausomos Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) komisijos tyrimo išvados ir iš šalies pabėgusių informatorių atskleistos žinios apie Rusijos sportą IOC atvedė ties kritiniu tašku: tenka kalbėti apie nokautuojantį smūgį rusams.
Lozanoje antradienio vakarą paaiškės, ar Rusija bus pašalinta iš Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių.
Pasaulinė žiniasklaida ir artimi IOC šaltiniai tikina, kad yra keli galimi spyriai Rusijai: šios šalies sportininkai turėtų varžytis po neutralia vėliava – tai reiškia, kad olimpiadoje Pietų Korėjoje net ir po jų pergalių neskambėtų Rusijos himnas, o visa šalies atributika būtų draudžiama.
Neatmetama, kad Rusija gali būti visiškai nušalinta nuo žaidynių, o tai reiškia, kad nė vienas sportininkas neatvertų durų, tačiau toks variantas yra mažiausiai tikėtinas.
Neutralių sportininkų variantas yra labiausiai tikėtinas, bet jam konkurenciją sudaro ir nuostata, kad IOC paprašys atskirų sporto šakų federacijų priimti savo sprendimus dėl atletų diskvalifikacijų.
„Žinote, lyg ir simboliška, kad visa istorija su Rusijos sportininkų dopingo vartojimu prasidėjo Vankuveryje, kur ši šalis buvo įkūrusi taip vadinamus „Rusų namus“, o ten dieną-naktį vyko siaubingos alkoholinės linksmybės. Jau ten kalbėta, kad tai yra nepriimtina, o Rusija nesupranta, ką ji daro. Viskas persikėlė į Sočį, kur tiek šalies vadovai tiek ir sporto funkcionieriai taip ir nesuprato, ką jie daro. O juk jie kasė sau duobę“, – aiškino A.Poviliūnas.
– Jūs esate susipažinęs su IOC užkulisiais, žinote šios organizacijos veiklos principus. Kaip manote, koks būtų galutinis sprendimas dėl Rusijos, – lrytas.lt paklausė A.Poviliūno.
– Kad bus sprendimas – neabejoju. Kitas klausimas, kiek jis bus skausmingas Rusijos sportui. Kalbama apie kelis variantus. „Minkštojo“ ar lengvojo scenarijaus neturėtų būti, nes situacija aplink Rusiją ir dopingą yra įkaitusi. Pati kaltinamoji - valstybė per savo vadovus aiškina, kad ji prasižengusi vos trisdešimčia procentų, o septyniasdešimt procentų yra tik gryna politika bei pasaulio noras kenkti Rusijai. Tačiau atsitraukimas ar IOC bandymas tik pagrūmoti Rusijai kirs per patį olimpinį judėjimą, todėl šįkart Prezidento Vladimiro Putino šalis neišsisuks. Kaip aiškus faktas dėl dopingo vartojimo yra palyginimai, jog Vankuveryje rusai buvo vos su keliais medaliais, o Sočyje – visus šlavė nuo kelio ir susirinko daugiausiai medalių. Nepykite, tokio lygio sporto varžybose būtent tokių švytuoklės sindromų be tam tikros „pagalbos“ nebūna.
– Pasaulis jau seniai reiškė savo nuomonę dėl į dopingo pinkles patekusią ir apsimelavusią Rusiją – daugiau kaip 38 valstybių olimpiniai komitetai ar antidopingo agentūros pasirašė kreipimąsi, kad Rusija būtų išmesta iš Pjongčango žaidynių. Tai padarė net ir Latvija, o Lietuva liko neutralia. Kodėl? Lietuva šįkart elgėsi per daug bijodama savo kaimynės?
– Aš sutinku, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas privalėjo aiškiau ir konkrečiau išsakyti savo nuomonę Rusijos dopingo politikos atžvilgiu. Ir tai turėjo padaryti tarptautiniu lygmeniu.
Tačiau galima šiam pasakymui surasti kelis kontrargumentus. Visų pirma, Lietuvos antidopingo agentūra, kaip pasaulinės antidopingo agentūros atstovę, į RUSADA yra delegavusi mūsų įstaigos vadovę Ievą Stanikūnienę. Ji jau darbuojasi ne pirmus metus Maskvoje ir žino realią situaciją. Galiu manyti, kad ji informuoja LTOK apie situaciją Rusijoje ir jos pastangos „apvalyti“ tą valstybę nuo dopingo melo yra ir mūsų pozicija.
Dar vienas nemenkas argumentas: vargu ar Lietuvos balsas taip garsiai skamba, kaip Latvijos. Mat mūsų kaimynai metai iš metų yra labai svarūs žiemos sporto pasaulio žaidėjai: jie turi stiprų bobslėjų, slidinėjimą, rogučių sportą ar skeletoną. Tad jų pozicija yra girdima, nes tai pajėgi medalius žiemos žaidynėse laimėti valstybė. Mes žiemos sporto žaidynėse nesame tokie stiprūs ir įtakingi, kad išreikšta pozicija skambėtų itin garsiai. Gal todėl ir nutylėta. Bet pasaulinės apgaulės akivaizdoje, vis dėlto mums reikėjo tarti ir savo žodį.
– Įsivaizduojate, kad Rusijai sankcijos gali būti skelbiamos ir kalbant apie 2020 metų Tokijo vasaros žaidynes?
– Mano kolegos iš kitų olimpinių komitetų yra labai griežti – jų manymu, Rusijos sportininkus reikia diskvalifikuoti visam gyvenimui, jei yra bent bent menkiausi įrodymai. Tačiau jie labiau kalba apie sportininkus, o ne visą šalį ar rinktinės. Tad, mano manymu, Tokijo žaidynėse nebus leidžiama startuoti „pavardėms“, o ne valstybei.
– Kaip aiškėja, Rusijos atletų ir dopingo šleifai tęsiasi nuo 2008 metų Pekino žaidynių. Kaip jūsų vertinate IOC diskvalifikacijas po dešimtmečių?
– Tai yra labai nevykusi ir žalinga praktika. Reikia viską daryti, kad susitepę atletai tuoj pat gautų atpildą, o ne po dešimtmečių. Tai ydinga praktika, dėl kurios nukenčia nekalti sportininkai. Paimkime, kad ir tą pačią Austrą Skujytę. Londone ji buvo penkta, o po beveik 6 metų, pradėjus aiškintis ir tikrinti pateiktus testus, lietuvei skirta trečioji vieta. Ar atletė yra patenkinta, ar yra moralinis pasitenkinimas tokiu medaliu? Garantuoju, kad tai visiškai kitas jausmas, nei ji būtų namo atskridusi su apdovanojimu, su tuo dėmesiu, kuris būtų jai skirtas. Todėl jau dabar kalbama, kad tokių medalių „atbuline data“ nebūtų – jie kenkia sporto įvaizdžiui, o ne padeda sugrąžinti teisybę. Tyrimai turi taip tobulėti, kad vietoje ir čia pat būtų aišku, kam ir kuris medalis turėtų priklausyti, o kas turi būti diskvalifikuojamas.
– Galima sakyti, kad Pjongčango žaidynės bus dopingo prasme švariausios?
– Negaliu atsakyti į šį klausimą. Viskas priklausys nuo IOC sprendimo. Tačiau ten yra ne tik sportinis principas, bet komercija. Sakysime, Tarptautinės ledo ritulio federacijos vadovybė, kuri yra įtakinga ir turi savo žodį, tikrai nenori leisti iš varžybų išmesti Rusijos ledo ritulininkus. Jiems pasitraukus, kovos olimpiadoje sumenks, bus mažiau susidomėjimo ir reklamos pinigų. Tad IOC, po šios dienos sprendimo parodys pasauliui, kuriuo keliu olimpinis judėjimas eis ateityje – ar tai bus bus pelno vaikymasis, ar grynas sportas.
