Tarp begalės sveikinimų ir pagerbimų, Vilniuje esančiame KKSD pastate susirinkę sporto žmonės laukė svarbiausių Metų baidarininkų ir kanojininkų nominacijų: 2017-ųjų populiariausiojo ir dviejų taurių – Dariaus Surbuto bei Vlado Česiūno – savininkų.
Jaunam 23-ejų kanojininkui H.Žustautui pastaruoju metu tapo įprasta lipti ant nugalėtojų pakylos, todėl manyta, kad visus prizus susižers būtent šis plungiškis.
Šįmet jo pavardė skambėjo ne viename svarbiame pasaulio sporto renginyje: sportininkas iškovojo Europos čempionato auksą, triumfavo pasaulio bei Europos jaunimo pirmenybėse bei dvejuose planetos taurės varžybų etapuose. Vienintelis tikslas, kuris liko per aukštas šiemet lietuviui – medalis pasaulio čempionate. Jame H.Žustautas užėmė 7-ąją vietą.
Nors H.Žustauto pavardė šmėžavo visą vasarą žiniasklaidoje, populiariausių irkluotojų rinkimuose jį aplenkė vienvietės baidarės atstovas Artūras Seja. Jis šiemet pasaulio jaunimo čempionate iškovojo vicečempiono titulą, Europos suaugusiųjų čempionate pateko į finalą ir užėmė 7 vietą.
Bet H.Žustautas neliko be apdovanojimų – kaip geriausiam jaunam (iki 24 metų) sportininkui jam įteikta apreinamoji Dariaus Survuto taurė, kuria jis jau džiaugėsi trečią kartą bei V.Česiūno taurė. Paėmęs į rankas iš paties V.Česiūno, jis automatiškai buvo tituluotas geriausiu Metų šios sporto šakos sportininku.
„Jis pasirengęs aukščiausiems pasiekimams ir jis bus žvaigžde. Atminkite šiuos žodžius apie Henriką“, – užbėgdamas įvykiams už akių geriausiojo Metų kanojininko vardą išdavė V.Česiūnas.
- Šis sezonas jums buvo dvejopas – ir sėkmingas, ir su žinia, kad teks persiorientuoti į kitus nuotolius, nes Tarptautinis olimpinis komitetas panaikino dalį ir jūsų mėgstamų rungčių. Kaip iš esmės pavadintumėte 2017 metus?, – buvo paklaustas H.Žustautas.
– Manau, kad galiu tik pasidžiaugti – beveik pusėje varžybų, kuriose dalyvavau, iškovojau pergales. Gaila, kad pasaulio čempionate man pritrūko jėgų ir likau septintas. Tačiau galiu pasakyti, kad tai vieni geriausių metų mano sportinėje karjeroje.
– Kaip jaučiatės žinodamas, kad jūsų mėgstama 200 metrų distancija tapo neolimpine, o jūs ten buvote favoritas ir skynėta svarbias pergales?
– Visada smagu laimėti – nesvarbu, ar olimpinė rungtis, ar ne. Tai savotiškas įvertinimas. Vis tiek turi įdėti begalę darbo – niekas nebus Europos čempionu, atėjęs iš gatvės ir nutaręs pakovoti. Ir toliau sieksiu tobulėti, ieškoti savęs – dabar stengiuosi įsisavinti 1000 metų rungtį, bet jei labai nesiseks, sugrįšiu prie 200 metrų.
– Jau bandėte save rimtai save naujame nuotolyje?
– Sunku suprasti, kaip ten einasi su treniruotėmis, kaip atrodai, nes varžybų iki pavasario nebus – teks daug prakaito išlieti, o rezultatus pamatysime pavasarį. Kitą vertus, ar irkluoji 200 metrų, ar 1 kilometrą, atiduodi visas turimas jėgas, dirbi maksimaliai. Manau, kad net ir motyvacija kita atsiranda – nori įrodyti sau ir kitiems, kad esu universalus sportininkas ir gali visur būti pirmas.
– Kiek laiko skirsite save atrasti naujoje distancijoje?
– Manau, kad reikia kalbėti apie kelis metus – per juos bent pamatysiu, ar einu teisinga linkme. Jei to nebus, tuomet teks galvoti, ką keisti ir kaip keistis.
- Netikėta buvo, kad A.Seja tapo populiariausiu irkluotoju?
– Šiais metais visi labai už visaginiečius balsavo – matyt, Visagino miestas stengėsi padėti savo sportininkams. Galbūt, ten esantys sportininkai reklamavosi, siekė populiarinti balsavimą. Aš tik taip galvoju – nežinau, kaip iš tikrųjų buvo. Žmonės balsuoja už ką nori – kas turi daugiau pažinčių, turi ir balsus. Kiek įmanoma, dalinausi socialiniuose tinkluose apie balsavimą, bet negali priversti žmogaus balsuoti, jei jis to nenorės. Kitą vertus, šįkart buvo labai rimta konkurencija – nemažai sportininkų užėmė aukštas vietas Europoje ir pasaulyje, todėl labai ryškių favoritų nebuvo.
– Neseniai buvote Japonijoje ir, kaip sakoma, apžiūrėjote būsimą 2020 metų olimpiados kovų laukus. Koks įspūdis?
– Tiesą pasakyti? Mane nuvylė Japonija. Ten dar nieko nėra – treniruotėms bazių nėra, pasiūlytos vos kelios sukrypusios medinės valtys. Mes treniravomės labiau salėje nei ant vandens. Buvo nuvežę į Tokijo uostą ir parodė, kad ten ir ten užtvers „vandenį“, padarys takelius, bet mano galva, tai nebus idealios sąlygos startams. Taip, sutinku, gamta, kultūra ir viskas kitas yra labai gražu, tačiau Tokijas dar tikrai toli gražu nėra pasirengęs žaidynėms ir kaip ten bus su irkluotojais bei kanojininkais, nesu didelis optimistas.
