Sveikino draugai ir bendražygiai
„Apie daug nuveikusius ir pasiekusius žmones sakoma, kad jie į šį pasaulį atėję su marškinėliais. Žinau, B. Vyšniauskas gimė kailiniuose, tad skrydis į sėkmę ir pergales iš anksto buvo užkoduotas. Džiugu matyti, kaip jis nugalėtojo charakterį ir filosofiją skiepija jauniems sportininkams“, - sukaktuvininką sveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Artimiausi žmonės, auklėtiniai, uostamiesčio valdžios, įvairių sporto įstaigų ir klubų vadovai B.Vyšniauską apipylė dovanomis ir gėlėmis. Bene labiausiai jį sujaudino draugų, su kuriais kažkada dirbo ir sportavo, kai laivais raižė pasaulio jūras ir vandenynus, sveikinimai.
Sukaktuvininkui ranką spaudė buvęs jo bendražygis jūrininkas, pirmasis pasaulyje pradėjęs organizuoti tarptautinius šeimų krepšinio turnyrus Klaipėdos garbės pilietis Kazimieras Budrys.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus Edžio Urbonavičiaus pavedimu B.Vyšniauskui už reikšmingus nuopelnus Lietuvos kūno kultūrai ir sportui, sporto vadybai ir mokslui įteiktas apdovanojimas – Sporto garbės kryžius.
Raumenis užsiaugino laivuose
Sveikintojų dovanotas paveiklas B.Vyšniauską grąžino į praeitį, kad jis pats dar aktyviai sportavo: tapęs Sovietų Sąjungos svarsčių ir sunkumų kilnojimo čempionu, vėliau net 31 kartą gerino Lietuvos ir 6 kartus SSRS rekordus, pelnė kovinės savigynos imtynių (sambo), irklavimo jūrinėmis valtimis sporto meistro vardus.
Iš Kelmės Liolių kaimo kilęs B.Vyšniauskas, persikėlęs į Klaipėdą, raumenis užsiaugino į garlaivių pakuras kastuvu mėtydamas anglis. Po to dirbo sporto metodininku – daug metų vadovavo Lietuvos jūrų laivininkystės sporto klubui „Meridianas“.
Klaipėdos akademinio irklavimo centro vadovas Liudvikas Milieška prisiminė, kad B.Vyšniausko užsispyrimas, neįprasti treniruočių metodai tais laikais jam ir kitiems irkluotojams buvo pavyzdys, kaip siekti užsibrėžtų tikslų: "Liejo prakaitą netaupydamas jėgų, įveikęs vieną ribą aistringai siekdavo ją peržengti".
Maratonų trasose rodė pavyzdį
Aktyvus kūno kultūros ir sporto propaguotojas B.Vyšniauskas ne žodžiais, o darbais rodė pavyzdį kitiems - pats išbandė net šešių pasaulio maratonų trasas. Tris iš jų - Maskvoje, po vieną – Antverpene, Roterdame ir Klapėdoje (geriausias jo laikas - 3 val. 37 min.).
Vyresni klaipėdiečiai B.Vyšniauską prisimena, kaip sumanų įvairių sporto renginių organizatorių, į sveikos gyvensenos kelią atvedusį ištisas šeimas. Krepšinio šeimų varžybų idėja irgi gimė jo kabinete - pirmuosius turnyrus organizavo laivininkystės sporto klubas „Meridianas“.
„Rengdavau slidinėjimo varžybas, bėgimus iš Klaipėdos į Vilnių. Su sūnumis Ramūnu ir Tautvaldu ir žmona Dalia patys įrengėme pirmąją Klaipėdoje bėgimo trasą, kur vykdavo masinės šeimų šventės - sportuodavo vaikai, jų tėvai bei seneliai“, - pasakojo B.Vyšniauskas.
Prodiuseris Algirdas Guzauskas tvirtina, jog B.Vyšniauskui priklauso masinių sporto bei pramogų renginių pradininko Lietuvoje laurai: „Jis Klaipėdoje surengė pirmąsias galiūnų varžybas, po to buvo dar dešimt tarptautinių turnyrų, kuriuos rėmė jūrų laivininkystė. Prisimenu, kaip žmonės į Vasaros estradą, kurioje varžydavosi atletai, plūsdavo kaip dabar į dainininko Selo koncertus“.
Sulaukė ir auklėtinių padėkų
Sukaktuvininką pasveikino ir pats garsiausias jo auklėtinis - Lietuvos sunkiosios atletikos lyderis Aurimas Didžbalis, dukart iškovojęs Europos čempiono titulą ir tiek pat kartų tapęs pasaulio čempionatų prizininku. A.Didžbalis - pirmasis mūsų šalies sunkiaatletis olimpinių žaidynių prizininkas - iš Rio de Žaneiro į Lietuvą parvežė bronzos medalį.
Per savo karjerą B.Vyšniauskas Klaipėdoje išugdė būrį tarptautinio lygio sunkiaatlečių. Jo treniruojamas sūnus Ramūnas Vyšniauskas - keturiskart Europos vicečempionas ir prizininkas, stūmimo rungties pasaulio vicečempionas, dalyvavęs ketveriose olimpinėse žaidynėse.
Kitas auklėtinis Žygimantas Staniulis du kartus tapo Europos vicečempionu. Europos jaunimo čempionatų, tarptautinių turnyrų laureatai - Aleksandra Stepanova, Marius Mickevičius, Vincas Šlevinskis, kiti perspektyvūs atletai.
B.Vyšniausko vadovaujama Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinė dalyvavo penkeriose olimpinėse žaidynėse. Jis dar yra ir tarptautinės kategorijos sunkumų kilnojimo teisėjas - teisėjavo daugiau nei 500 tarptautinių varžybų.
„Visada troškau, kad koks nors mano auklėtinis olimpinėse žaidynėse nuskintų auksą - A.Didžbalis artėja prie šio tikslo. Galbūt ši svajonė dar išsipildys. Kitas mano troškimas – Klaipėdoje įrengti specializuotą sunkiosios atletikos sporto salę, kuri būtų pati geriausia Baltijos šalyse. Tada Lietuvos sunkiaatlečių rezultatai šoktelėtų dar aukščiau“, - dalijosi mintimis LSAF vadovas.
Jėgų ir energijos dar užtenka
„Jeigu jau imuosi kokios nors veiklos - atiduodu visas jėgas ir širdį, niekada neskaičiuoju darbo valandų. Vaikai ir žmona pyksta, nuolat mane stabdo: „Sustok, nelėk per gyvenimą kaip akis išdegęs, darbai palauks, pagailėk savęs. Tačiau toks jau mano būdas - ramiai būti negaliu“, - prisipažino B.Vyšniauskas.
Paklaustas, kaip jaučiasi dabar, kai jo bendramžius labiau traukia ne bėgioti, o prigulti ant sofos, sukaktuvininkas stebėjosi: „Man jau 70 metų? Tikrai? Sunku patikėti. Kol kas energijos ir sveikatos nestinga, turiu penkis anūkus, treniruoju sunkiaatlečius - esu laimingas žmogus“.
Niekada nerūkęs, nevartojęs alkoholinių gėrimų, baruose nekilnojęs alaus bokalų, parašęs ir išleidęs kelias knygas apie sveiką gyvenseną ir mitybą B.Vyšniauskas prisipažino, kad naktį vis dar jaučiasi kaip 25 metų vyras, o kaip būna dieną – neatskleidė.
„Tik maratonų trasas apleidau, o šiaip kvapo man dar užtenka“, - šypsojosi sunkiosios atletikos tėvu vadinamas klaipėdietis.
