Aukso medalius iškovoję irkluotojai iškilmingai buvo pasitikti oro uoste, kaip ir dera, jiems užkabinti ąžuolo vainikai. Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys, Rolandas Maščinskas ir Aurimas Adomavičius finale distanciją įveikė per 5 min. 43.10 sek. ir iškovojo auksą.
Tačiau aukso medalis turi savo kainą, kurią šį kartą pamatė ir žiūrovai. Jauniausias čempioniškos keturvietės narys, 19-metis D.Nemeravičius po finišo nebepajėgė atsistoti, visiškai išsunktas sportininkas buvo gaivinamas šaltu vandeniu. Vos pasiekusį krantą medikai lietuvį apklojo šlapiu rankšluosčiu ir liepė nejudėti.
Apdovanojimų ceremoniją organizatoriai pradėjo Dovydui neatsigavus. Komandos nariai jį už parankių atvedė atsiimti aukso medalio. Triumfavusiems Lietuvos irkluotojams jėgos negrįžo ir skambant himnui. D.Nemeravičius vos laikėsi ant kojų visos ceremonijos metu.
„Jie neperžengė ribų, jeigu laimėjo. Pergalė reikalauja pastangų. Vienam žmogui peržengimas per save – tikras laimėjimas. Tai jų peržengimas per tam tikras fiziologines ribas lėmė aukso medalį. Jie pasiekė savo maksimumą. Irklavimas yra tokia sporto šaka, kuri reikalauja jėgos ir ištvermės. Po finišo organizmas tiek įsiskolinęs deguonies, nes energija gamina bedeguoniu būdu. Vystosi deguonies badas, susikaupia pieno rūgštis, kuri, kaip apsauginis mechanizmas, pradeda organizmą saugoti nuo pervargimo. Jie atsiranda arti tos ribos, kai organizmas pradeda išsijunginėti, sako, sustok“, – „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7” pasakojo sporto gydytojas Kęstutis Linkus.
Auksą išplėšę sportininkai dabar ilsisi. Vienas kaitinasi po Egipto saule, kitas tylos ieško Lietuvoje. Jauniausias ir vyriausias keturvietės dalyviai liko miesto šurmulyje ir jau svajoja apie treniruotes ir naujas varžybas. Dabar juos grūdina rudeniška Lietuvos žvarba, o Jungtinėse Valstijose alino nepakeliamas karštis. Nors temperatūra ten buvo 32-34 laipsniai, sportininkai pasakojo, kad atrodė lyg karštis siektų 38 laipsnius, o kur dar didelė drėgmė. O kas gi motyvuoja vaikinus?
„Visi pagalvojam, kas motyvuoja šioje sporto šakoje. Komercinių varžybų, kur galėtum uždarbiauti, nėra, iš jos tikrai nepraturtėsi, su šeima gyvenimas apribotas. Mąstome, kas motyvuoja, ir negalime atsakyti“, – sakė D.Nemeravičius.
„Manau, tas sportas gaunasi kaip narkotikas. Pradedi, jeigu sekasi, tobulėji, pats jauti ir laimi varžybas. Laimėjimas skatina geriau pasirodyti, kad vėl laimėtum“, – kalbėjo M.Džiaugys.
Irkluotojai šiais metais laimėjo visas varžybas, kuriose dalyvavo. Jie tapo Europos ir pasaulio čempionais. Tačiau dėl aukso tenka aukoti asmeninį gyvenimą. Sportininkai pasakoja, kad vien praeitais metais 6 mėnesius gyveno užsienyje – vyko varžybos, stovyklos. O visas kitas laikas – gyvenimas Trakų sporto bazėje. Vaikinai pasakoja, kad vienas pagrindinių jų tikslų sportuojant – garsinti Lietuvos vardą.
„Kai tu startuoji, negalvoji, kaip garsinti Lietuvą. Tu galvoji, kaip išnešti sveiką kailį pirmam. O paskui, kai himnas groja – toks malonus džiaugsmas. Tu džiaugiesi, kad visas pasaulis girdi tavo šalies himną“, – pasakojo D.Nemeravičius.
Sportininkas gali parsiduoti kitai valstybei, o kai esi aukso vertės sportininkas, tavo paklausa išauga. Kai kurios valstybės siūlo net 5 kartus didesnį atlyginimą, nei Lietuvoje. Bet lietuviai tikina, kad tokio gyvenimo nenori, nes tuomet sportas tampa tiesiog darbu.
Sportininkai nesiskundžia nei valdžia, nei treniravimosi sąlygomis. Tik oro, sako, šiemet tinkamo treniruotėms gamta pašykštėjo. Tai vienintelis jų skundas. Ir nors žiūrovai nepastebėjo, yriai iki aukso nebuvo be kliūčių.
„Iš šono nepastebi, bet įgula pastebi. Pasijautė, kai iš starto eini, greitis mažėja. Dauguma komandų dėl tokios klaidos pralaimėjo, bet mes susigrupavom iš starto ir pavyko“, – sakė M.Džiaugys.
Per visą istoriją šioje rungtyje Lietuvos irkluotojai šioje distancijoje niekad nebuvo iškovoję medalių. Lietuvių, kurie irklavo trečiuoju taku, varžovais finale buvo Lenkijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Estijos ir Norvegijos komandos.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
