Planetos pirmenybėse Sarasotoje (Floridos valstija) keturi lietuviai šeštadienį triumfavo finale distanciją įveikę per 5 min. 43.10 sek.
Nors varžyboms įpusėjus jie buvo tik ketvirti, pabaigoje įjungė aukštesnę pavarą ir nugvelbė aukso medalius Didžiosios Britanijos įgulai iš panosės.
Britai finišo liniją kirto per 5 min. 45,03 sek., o bronzos medalius iškovojo Estijos irkluotojai (5 min. 45,32 sek.).
Kokia buvo lietuvių pergalės kaina, paaiškėjo netrukus.
Išlipę iš valties irkluotojai vos laikėsi ant kojų, o jauniausią – D.Nemeravičių – net teko gaivinti.
Atsidūrusį ant kranto 20-metį sportininką medikai apklojo šlapiu rankšluosčiu ir liepė kurį laiką nejudėti.
„Tai nėra neįprasta – kai sportininkai peržengia savo galimybes, pasijunta organizmo persitempimo pasekmės“, – „Lietuvos rytui“ aiškino mūsų šalies olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.
Galimybių riba – galvoje
Nors po pergalingo finišo šeštadienį irkluotojai net ir per apdovanojimų ceremoniją skambant Lietuvos himnui turėjo prilaikyti vienas kitą, sekmadienis išaušo kitoks.
„Dabar viskas gerai, vaikinai atsigavo. Ne visi atsimena, kaip finišavo ir priplaukė prie tiltelio, bet tikrai pamena himną ir šiandien jau jaučiasi puikiai“, – pasakojo Lietuvos irklavimo federacijos generalinė sekretorė Inga Daukantienė.
Anot D.Barkausko, toks trumpalaikis atminties praradimas milžiniškų krūvių situacijose yra dažnas reiškinys.
„Tai atsitinka dėl persitempimo. Centrinė nervų sistema dirba maksimaliu tempu, ir atmintyje atsiranda spraga. Tai visiškai normalu“, – tikino jis.
Mediko teigimu, siekdami pergalės Lietuvos irkluotojai nesąmoningai peržengė savo fizinių galimybių ribą.
„Sportininkų galimybių riba iš dalies yra galvoje – jie daro tiek, kiek leidžia centrinė nervų sistema. Jeigu žmogus sako, kad gali padaryti septynis prisitraukimus, bet paskui už dar du jam prižadamas prizas, jis visada padarys daugiau.
Tai parodo, kad mūsų kūno galimybės – galvoje. Jeigu sportininkai turi labai didelį norą, gali pranokti savo galimybes“, – dėstė D.Barkauskas.
Kūnas reaguoja skirtingai
Daugiau nei du dešimtmečius su šalies olimpiečiais dirbančiam D.Barkauskui irkluotojų iššūkiai neblogai pažįstami – jam lietuvius teko globoti per Rio de Žaneiro olimpiadą.
„Rio irgi buvo panašių situacijų, kartais sportininkams reikėjo intensyviau atlikti reabilitaciją. Prie to labiausiai prisidėjo sudėtingos sąlygos – bangavimas, vėjas, staigus orų pasikeitimas“, – pasakojo jis.
D.Barkauskas pridūrė, kad šių metų irklavimo pasaulio pirmenybėse sportininkams startuoti buvo dar sunkiau, – tai lėmė 30 laipsnių karštis ir net 80 procentų oro drėgmė.
„Dėl karščio ir tokios drėgmės kūno funkcijos nukenčia daug labiau. Žinoma, kiekvieno sportininko organizmas savitas ir į krūvį reaguoja individualiai. Žmogaus kūnas sudėtingas – neurologiniai procesai, hormonai, fermentų aktyvumas skiriasi. Šiuo atveju, nors visi keturi žmonės sėdi toje pačioje valtyje, kūno reakcija visiškai skirtinga“, – sakė medikas.
Nors 2000 m ilgio distancijoje itin didelė apkrova tenka širdžiai, anot D.Barkausko, kai kuriems sportininkams labiau kerta raumenų nuovargis.
„Vienam didesnę įtaką turi raumenys, kitam – širdis. Tokiose distancijose problema ta, kad tai ir jėgos, ir ištvermės krūvis. Jo metu žmogus dirba labai neparankiu režimu, naudodamas sudėtinį energijos šaltinį. Todėl kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, kurie paveikia labai stipriai. Dėl šios priežasties sportininkai kartais turi įveikti net ir skausmo barjerą. Tai didžiulis diskomfortas“, – kalbėjo gydytojas.
Atsigauti prireikia kelių dienų
Į Lietuvą šiandien parskrendantys pasaulio čempionai turėtų būti jau atgavę normalią fizinę būklę.
Anot D.Barkausko, tinkamai pasirengus varžyboms atsigauti įmanoma per kelias dienas.
„Tai labai individualu, bet fizinės galimybės dažniausiai sugrįžta maždaug per tris paras. Tiesa, centrinei nervų sistemai visiškai atsigauti kai kuriais atvejais gali prireikti dviejų ar net trijų savaičių“, – sakė gydytojas.
Jis pridūrė, kad irklavimas gali būti priskiriamas prie žmogaus organizmui fiziškai sudėtingiausių sporto šakų. Tai lemia ne tik distancijos ilgis, bet ir dažnai nepalankios oro sąlygos.
„Sporte sunkiausi – vidutiniai nuotoliai: lengvojoje atletikoje tai 800 m ir 1500 m bėgimas. Atsižvelgiant į orų poveikį, prie sunkiausių galima priskirti ir visas ištvermės sporto šakas.
Kai Japonijoje vyko lengvosios atletikos pasaulio čempionatas, 20 km ėjimo distancijoje sportininką ištiko insultas. Tai tik parodo, kad startuojant nepalankiomis sąlygomis nėra apsaugotas niekas“, – sakė olimpiečių gydytojas.
Pavojus gyvybei – minimalus
D.Barkauskas pripažįsta, kad sportininkai ne visada atsiperka tik vienkartiniu skausmu ir nuovargiu, – kartais per didelis krūvis turi ir ilgalaikių pasekmių.
Be to, irklavimo istorijoje užfiksuota atvejų, kai krūvio neatlaikiusių sportininkų gyvybė užgeso vos išlipus iš valties.
„Tokių atvejų būna, tačiau persitempimas nėra savaime pavojingas gyvybei. Mūsų kūnas sustyguotas taip, kad net ką nors darant, kai nebeįstengiama, nieko baisaus nenutiks, – organizmas pats stengsis išlaikyti gyvybinių procesų pusiausvyrą.
Tačiau visai kas kita, jei sportininkas turi anksčiau nenustatytų genetinių sutrikimų ar patemptą širdies raumenį. Tada lipimas per save gali turėti labai neigiamų pasekmių sveikatai ar net gyvybei“, – sakė D.Barkauskas.
Pasak specialisto, organizmui streso išvengti neįmanoma, nes per treniruotes simuliuoti varžybų sąlygas būtų paprasčiausiai neprotinga.
„Treniruočių procese pradėjus pernelyg didinti krūvius sportininkai dažniausiai krinta į duobę ir tenka priverstinai ilsėtis.
Krūviai turi būti planuojami ir atidžiai valdomi. Į pagrindinį startą reikia eiti būnant geriausios formos. Tačiau net tokiu atveju varžybose gali nutikti įvairių situacijų. Yra varžovai, yra emocinė būklė – tai irgi turi įtakos“, – teigė D.Barkauskas.
Nuo čempionato medalių – per plauką
Pasaulio irklavimo čempionate dvi Lietuvos porinių dviviečių įgulos užėmė 4-ąją vietą.
Vyrų porinių dviviečių finale olimpiniai vicečempionai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris nuotolį įveikė per 6 min. 12,58 sek. ir liko be medalių.
Čempionais tapo Naujosios Zelandijos atstovai (6 min. 10,07 sek.), antri buvo lenkai (6 min. 10,66 sek.), treti – italai, kurie lietuvius aplenkė kiek daugiau nei sekunde (6 min. 11,33 sek.).
Moterų porinių dviviečių finale Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė finišavo per 6 min. 51,30 sek.
Nugalėjo Naujosios Zelandijos duetas (6 min. 45,08 sek.), antros buvo amerikietės (6 min. 46,57 sek.), trečios – australės (6 min. 49,76 sek.).
