Į futbolo ir krepšinio rungtynes Katalonijos vėliavas atsinešantys sirgaliai nori visam pasauliui garsiai pranešti, kad Pirėnų pusiasalio šiaurės rytuose esantis kraštas yra kitoks nei likusi Ispanijos Karalystei priklausanti dalis.
Kad Katalonija nėra Ispanija, šio krašto gyventojai bandys pasakyti ir per spalio 1 d. numatomą referendumą, kurį centrinė Ispanijos valdžia laiko neteisėtu.
Aiškus P.Guardiolos raginimas
Sportas yra puikus būdas pranešti apie ilgai puoselėjamus nepriklausomybės siekius, o garsūs sportininkai yra vieni didžiausių nepriklausomybės šauklių.
Pirmosiose atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkų gretose jau daug metų galima pastebėti vieną ryškiausių šių laikų futbolo asmenybių Pepą Guardiolą – buvusį ilgametį „Barcelona“ klubo ir Ispanijos rinktinės žaidėją, šiuo metu treniruojantį „Manchester City“ komandą.
„Mes, katalonai, kenčiame nuo politinio persekiojimo, kurio neturėtų būti XXI amžiaus demokratinėje Europoje, – kalbėjo P.Guardiola per birželio mėnesį Barselonoje vykusį Nepriklausomybės šalininkų mitingą, kuriame, skirtingais duomenimis, dalyvavo nuo 30 iki 47 tūkstančių žmonių. – Katalonija nėra Ispanija. Balsuosime, net jei Ispanijos valdžia to nenori. Kito kelio nėra.“
Nors prieš porą dešimtmečių P.Guardiola buvo Ispanijos rinktinės kapitonas, net ir tada garsiai kalbėjo, jog mieliau atstovautų ne Ispanijai, o Katalonijai.
„Žinoma, žaisčiau Katalonijos, o ne Ispanijos rinktinėje. Juk gimiau Katalonijoje, – prieš keletą metų sakė P.Guardiola. – Bet tai tikrai nereiškia, kad žaisdamas Ispanijos rinktinėje neatiduodavau visų jėgų.“
Apie atiduodamas jėgas P.Guardiola užsiminė neatsitiktinai. Katalonų ir baskų futbolininkai yra ne kartą skundęsi, jog po pralaimėjimų kiti žaidėjai jiems priekaištaudavo dėl neva nepakankamo pasiaukojimo vilkint Ispanijos nacionalinių spalvų marškinėlius.
Broliai Gasoliai išsisukinėja
Katalonijos nepriklausomybės idėjai aiškiai pritaria nemažai garsių sportininkų: olimpinė plaukimo čempionė Mireia Belmonte, pasaulio dailiojo plaukimo čempionė ir olimpinė prizininkė Ona Carbonell, futbolininkas Gerard’as Pique, krepšininkas Rogeris Grimau, nemažai buvusių Katalonijos futbolo, krepšinio, rankinio žvaigždžių.
Vis dėlto netrūksta ir stovinčių kitoje barikadų pusėje, o kai kurios Katalonijos sporto garsenybės vengia viešai dėstyti savo nuomonę.
Nuo aiškių atsakymų daug metų išsisukinėja geriausias šio amžiaus Ispanijos rinktinės krepšininkas Pau Gasolis. Paklaustas apie Katalonijos nepriklausomybės siekius, jis ne sykį yra atsakęs, jog nenori kalbėti apie politiką, ir tiktai šiais metais pirmą kartą pasakė, jog pritaria referendumo idėjai.
„Esu už balsavimą. Visada esu už balsavimą, už teisę pareikšti savo nuomonę“, – vasarą duodamas interviu vienai Ispanijos televizijai sakė P.Gasolis.
Tačiau nei P.Gasolis, nei jo brolis Marcas Gasolis niekada nėra atsakę į klausimą, kaip patys balsuotų per referendumą dėl nepriklausomybės.
Turi gauti Ispanijos leidimą
Šiuo metu mažai tikėtina, kad Katalonija artimiausiais metais atsiskirs nuo Ispanijos.
Bet nepriklausomybės idėja sklinda vis plačiau ir vis daugiau žmonių laiko save labiau katalonais negu ispanais.
O jei Katalonijos nepriklausomybės diena išauš, į tarptautinę areną įžengs ir šios šalies rinktinės.
Tiesa, Katalonija ir dabar suburia futbolo, krepšinio, rankinio rinktines, tačiau jos rungtyniauja labai retai. Pavyzdžiui, Katalonijos futbolo rinktinė paprastai žaidžia tik vienas rungtynes per metus, o jos varžovė dažniausiai būna baskų šalies rinktinė.
Katalonijos nacionalinė komanda pastaraisiais metais išbandė jėgas ir su kitų šalių futbolininkais. Į Barseloną buvo atvykusios Argentinos, Tuniso, Nigerijos, Kolumbijos, kitų valstybių rinktinės.
Tačiau Katalonijos futbolo federacija (FCF) kviesdama varžovus susiduria su viena kliūtimi – turi gauti Ispanijos karališkosios futbolo federacijos (RFEF) palaiminimą. O Ispanijos futbolo vadovai ne visada būna geranoriški.
Daug triukšmo buvo kilę 2007 metais, kai katalonai susitarė dėl JAV rinktinės atvykimo, bet numatytas rungtynes sužlugdė raudoną šviesą uždegusi Ispanijos futbolo federacija.
FIFA prašymus atmetė
Net Katalonijai nesant nepriklausoma valstybe šios šalies Futbolo federacija jau seniai siekia tapti savarankiška Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) nare.
FCF nusiuntė ne vieną prašymą FIFA, bet visuomet gaudavo tokį patį atsakymą: FIFA laikosi politikos, kad vienai valstybei gali atstovauti viena nacionalinė federacija, todėl šis klausimas galės būti svarstomas tik tuo atveju, jei Katalonija bus priimta į Jungtines Tautas.
Katalonai pateikdavo kontrargumentą, kad yra nemažai valstybių, kurioms FIFA atstovauja net kelios federacijos (Jungtinei Karalystei – Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos, Danijai – Danijos ir Farerų Salų ir t.t.), bet pasaulio futbolo vadovai į smulkmenas nesileisdavo.
Žaidė pasaulio čempionate
Vienoje sporto šakoje katalonams buvo pavykę pramušti langą į oficialias varžybas.
Amžiaus pradžioje Katalonija tapo Tarptautinės riedučių sporto federacijos (FIRS) laikinąja nare ir gavo teisę siųsti savo šalies rinktinę į neolimpinio, bet Pietvakarių bei Vidurio Europoje ir Pietų Amerikoje labai mėgstamo žaidimo riedučių riedulio pasaulio čempionatus.
2004 metais Katalonijos rinktinė laimėjo pasaulio čempionato B pakopos turnyrą ir iškovojo teisę žaisti stipriausioje pakopoje, tačiau tada atsitrenkė į Ispanijos pastatytą užkardą. Ispanams prieštaraujant katalonams nebuvo leista kovoti 2005 metų pasaulio čempionate.
Jei skilimas vyktų dabar
Jei Ispanijos futbolo rinktinė jau šiandien prarastų žaidėjus iš Katalonijos, nuostoliai būtų pastebimi, bet turbūt ne pražūtingi.
Tačiau Katalonijos futbolo rinktinė neatrodytų labai galinga.
Tarp 25 futbolininkų, pakviestų į Ispanijos rinktinę per rugsėjo pradžioje vykusias pasaulio čempionato atrankos rungtynes, buvo tik penki katalonai: G.Pique, Marcas Bartra, Jordi Alba, Sergio Busquetsas ir Gerardas Deulofeu. Prie jų galima pridėti Andresą Iniestą, kuris nėra katalonas, bet nuo 12 metų gyvena Barselonoje, žaidė Katalonijos rinktinėje draugiškas rungtynes, vedė katalonę ir yra „Barcelona“ komandos kapitonas.
Šįmet Europos čempionate trečiąją vietą užėmusioje Ispanijos krepšinio rinktinėje katalonų dalis buvo daug didesnė.
Bronzos medalius laimėjo net šeši katalonai: P. ir M.Gasoliai, Juanas Carlosas Navarro, Ricky Rubio, Guillemas Vivesas ir Pierre’as Oriola.
Vos ne garantuotą vietą dvyliktuke turėjęs Pau Ribasas į čempionatą nevažiavo dėl treniruočių stovykloje patirtos traumos.
Beje, Katalonijoje yra 7,5 mln. gyventojų, kitoje Ispanijos dalyje – 39 mln.
Jaučiasi ir katalonas, ir ispanas
Vis dėlto Ispanijos ir Katalonijos sportininkų išsiskyrimo procesas tikriausiai būtų daug painesnis. Net ir A.Iniestos pavyzdys rodo, kad neįmanoma tiesiog paimti žirklių ir žemėlapyje iškirpti plotelio, kuriame yra Katalonija.
„Esu ir ispanas, ir katalonas, – sakė La Mančoje (Centrinėje Ispanijoje) gimęs A.Iniesta. – Neįmanoma įsivaizduoti Katalonijos be Ispanijos ir Ispanijos be Katalonijos. Neįmanoma žaisti „Barcelona“ ir nesijausti katalonu, neįmanoma žaisti Ispanijos rinktinėje ir nesijausti ispanu.“
Tikėtina, kad kai kurie katalonai liktų Ispanijos rinktinėje, o ginti Katalonijos spalvas norėtų kituose Ispanijos kraštuose gimę atletai, kurių karjera glaudžiai susijusi su Barselonos ar kitų šio krašto miestų klubais.
Didelė dilema turėtų iškilti ne vienam iš Balearų salų (Maljorkos, Menorkos) kilusiam sportininkui. Balearų salos yra labiau kataloniškos nei ispaniškos, o daugelio maljorkiečių ir menorkiečių sportininkų kelias į olimpą ėjo per Barseloną.
Balearai ypač daug davė Ispanijos krepšiniui: šiais metais Ispanijos rinktinėje žaidė Alexas Abrinesas ir Joanas Sastre, iš ten pat kilę ilgamečiai rinktinės krepšininkai Rudy Fernandezas ir Sergio Llullis.
R.Fernandezas iš gimtosios Maljorkos į Kataloniją išvyko būdamas 12 metų ir žvaigžde tapo atstovaudamas Badalonos „Joventut“ klubui.
„Kalbu kataloniškai, daug mano giminių gyvena Katalonijoje, bet jaučiuosi ispanas“, – apie dviprasmę padėtį yra sakęs R.Fernandezas.
R.Nadalis – prieš referendumą
Gariausias šių laikų maljorkietis sportininkas Rafaelis Nadalis tenisininko karjeros pradžioje keletą metų gyveno Barselonoje, o jo dėdė Miguelis Angelis Nadalis praėjusio amžiaus pabaigoje žaidė „Barcelona“ futbolo komandoje.
Nors šiais metais R.Nadalio vardu buvo pavadinta Barselonos karališkojo teniso klubo pagrindinė aikštė, pirmoji pasaulio teniso raketė yra aršus Katalonijos nepriklausomybės priešininkas ir netgi griežtai kalba prieš Katalonijos apsisprendimo teisę.
„Katalonijos referendumas neturi būti rengiamas. Tai tas pat, kas važiuoti degant raudonai šviesai, – prieš kelias savaites kalbėjo R.Nadalis. – Žmonės turi suprasti, kad Ispanija yra Ispanija. Tai – tikrovė.
Yra konfliktas, bet jį reikia išspręsti. Esu labai artimas Katalonijai, bet jaučiuosi ispanas ir neįsivaizduoju Ispanijos be Katalonijos.
Kartu mes esame stipresni. Ispanija yra stipresnė su Katalonija, Katalonija yra stipresnė su Ispanija.“
